Apie poilsį šiandien kalbama vis dažniau, tačiau daugelio žmonių kasdienybė rodo visai kitą vaizdą. Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė nerimą keliantį faktą: beveik pusė lietuvių per dieną sau skiria ne daugiau kaip valandą, o 15 proc. prisipažįsta tokio laiko neturintys apskritai.
Tai reiškia, kad kas septintas žmogus Lietuvoje gyvena taip, lyg jo paties poreikiai dienotvarkėje tiesiog nebeegzistuotų. Darbai, šeima, žinutės, naujienos, buities rūpesčiai ir nuolatinis skubėjimas užima viską. O laikas sau tampa prabanga, kuri vis atidedama kitai dienai, kitam savaitgaliui ar kitoms atostogoms.
Mokslininkas prof. dr. Arūnas Emeljanovas sako, kad problema slypi ne tik tame, kiek minučių žmogus turi sau. Dar svarbiau tai, ar jis per tą laiką iš tikrųjų sugeba atsitraukti nuo nuolatinio informacijos ir pareigų srauto.
„Dažnai girdžiu žmones sakant, kad jie neturi laiko sau. Tačiau problema nebūtinai yra laiko trūkumas. Problema ta, kad net ir tomis akimirkomis, kai galėtume pailsėti, mes neatsijungiame. Galvoje vis dar sukasi nebaigti darbai, rytojaus planai ir kiti įvairūs rūpesčiai. Organizmui tampa sunku atsigauti, kai jis nuolat yra pasirengęs reaguoti į dirgiklį“, – sako prof. dr. A. Emeljanovas.
Laiko lyg ir yra, bet poilsio vis tiek nėra
Tyrimo duomenys rodo, kad 8 proc. gyventojų per dieną sau skiria tik iki 10 minučių. Dar 15 proc. nurodo turintys nuo 11 iki 30 minučių, o 23 proc. – nuo pusvalandžio iki valandos. 27 proc. žmonių sako sau skiriantys valandą ir daugiau, tačiau net 15 proc. pripažįsta, kad laiko sau neturi visai.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik kaip užimtumo problema. Tačiau specialistai pastebi, kad šiandien daugelis žmonių nebemoka ilsėtis net tada, kai tam atsiranda galimybė. Laisva minutė dažnai iš karto užpildoma telefonu, naujienomis, žinutėmis, socialiniais tinklais ar mintimis apie dar nepadarytus darbus.
Pasak prof. dr. A. Emeljanovo, žmogus gali fiziškai būti vienas, tačiau mintimis vis tiek likti darbe, problemose ar kitų žmonių lūkesčiuose. Tokiu atveju tikro atsistatymo neįvyksta.
„Daugelis mūsų šiandien fiziškai galime būti vieni, tačiau mintimis vis tiek esame kažkur kitur. Vos tik atsiranda laisva minutė, instinktyviai paimame telefoną, skaitome naujienas, tikriname žinutes ar tiesiog ieškome kuo užpildyti tylą. Todėl net ir likę vieni su savimi dažnai iš tikrųjų nepailsime“, – aiškina jis.
Organizmas ilgai tyli, bet ne amžinai
Nuolatinis poilsio atidėliojimas gali atrodyti nekaltas. Žmogus sau sako, kad dabar tiesiog įtemptas laikotarpis, kad reikia dar šiek tiek pakentėti, kad viskas nurims po projekto, po švenčių, po atostogų ar po dar vienos sunkios savaitės. Tačiau kūnas ir nervų sistema tokio gyvenimo ritmo negali ignoruoti be pasekmių.
Specialistų teigimu, trumpi atsitraukimo momentai yra būtini tam, kad sumažėtų įtampa, atsistatytų dėmesio koncentracija ir emociniai resursai. Žmogui reikalingos akimirkos, kai nereikia nieko įrodyti, niekur skubėti, į nieką atsakyti ir nieko spręsti.
„Žmogui reikalingi periodai, kai nereikia nieko įrodyti, nieko spręsti ir niekur skubėti. Tokiose akimirkose atsistato dėmesio koncentracija, mažėja vidinė įtampa, o ilgainiui gerėja ir emocinė savijauta“, – sako tyrėjas.
Jeigu tokių akimirkų nelieka, organizmas anksčiau ar vėliau pradeda siųsti signalus. Iš pradžių tai gali būti paprastas dirglumas, sunkumas susikaupti, nuovargis net po miego ar noras nuo visko atsiriboti. Vėliau gali atsirasti miego sutrikimų, emocinis išsekimas ir perdegimo rizika.
Jaunesni žmonės spaudimą jaučia stipriau
Tyrimas taip pat parodė, kad valandą ir daugiau sau dažniau skiria vyresnio amžiaus gyventojai. Tuo metu jaunesni respondentai gerokai rečiau sako turintys tiek laiko tik sau. Pasak prof. dr. A. Emeljanovo, tai nėra atsitiktinumas.
Jaunesniame amžiuje žmogus dažnai gyvena intensyviausią gyvenimo etapą. Jis kuria karjerą, augina vaikus, sprendžia būsto, finansų, santykių ir kasdienės buities klausimus. Dėl to savo poreikiai dažnai nustumiami į šalį, nes atrodo, kad dabar svarbiau viskas kitas.
„Jaunesniame amžiuje žmonės paprastai gyvena intensyviausiu gyvenimo etapu – kuria karjerą, augina vaikus, sprendžia būsto, finansinius ir kitus kasdienius klausimus. Todėl natūralu, kad būtent jie dažniau linkę savo poreikius nustumti į antrą planą ir pirmiausia rūpintis tuo, kas atrodo svarbiausia tuo metu“, – sako dėstytojas.
Tačiau būtent šis įprotis ilgainiui tampa pavojingas. Kai žmogus nuolat pasirenka dar vieną darbą, dar vieną pareigą ir dar vieną „reikia“, bet niekada nepasirenka savęs, kūnas pradeda gyventi nuolatinės įtampos režimu.
„Dažnai galvojame, kad dar šiek tiek pakentėsime, dar šiek tiek palauksime, kol atsiras daugiau laiko. Tačiau nuolatinis poilsio atidėliojimas gali lemti emocinį išsekimą, didesnį dirglumą, miego problemas ar net perdegimą. Todėl labai svarbu išmokti sustoti ne tada, kai organizmas jau nebegali, o gerokai anksčiau“, – teigia A. Emeljanovas.
Poilsį vis dar suprantame klaidingai
„Pulsetto“ klinikinių tyrimų vadovė Jūratė Jackytė-Kiršė pastebi, kad daugelis žmonių poilsį vis dar įsivaizduoja kaip kažką didelio ir reto. Atostogas, laisvadienį, kelionę ar ilgesnį laiką be darbų. Tačiau nervų sistemai svarbios ne tik ilgos pertraukos, bet ir trumpi kasdieniai atsistatymo momentai.
„Dažnai manome, kad pailsėti galėsime tada, kai turėsime daugiau laiko – savaitgalį, per atostogas ar pasibaigus įtemptesniam laikotarpiui. Tačiau mūsų nervų sistemai daug svarbesnis reguliarumas nei vienkartinės poilsio „dozės“. Būtent todėl net ir trumpos akimirkos sau kasdien gali turėti didelę reikšmę savijautai“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Pasak jos, poilsis nebūtinai reiškia gulėjimą ar nieko neveikimą. Vienam žmogui tai gali būti pasivaikščiojimas, kitam – kvėpavimo pratimai, trečiam – kelios minutės tyloje be telefono. Svarbiausia, kad tuo metu žmogus bent trumpam išeitų iš nuolatinio reagavimo režimo.
„Poilsis nebūtinai reiškia nieko neveikti. Vienam tai gali būti pasivaikščiojimas, kitam – kvėpavimo pratimai, trečiam tiesiog kelios minutės be telefono ir kitų dirgiklių. Svarbiausia, kad bent trumpam atsirastų erdvės atsitraukti nuo nuolatinio informacijos srauto“, – teigia ji.
Pavojingiausia – priprasti prie nuolatinio nuovargio
Viena didžiausių problemų yra ta, kad daugelis žmonių prie nuovargio tiesiog pripranta. Jie nebevertina jo kaip signalo, o priima kaip normalią gyvenimo būseną. Ryte jaučiasi pavargę, dieną skuba, vakare nebeturi jėgų, bet kitą rytą viską pradeda iš naujo.
Toks ritmas gali tęstis ilgai, kol galiausiai net trumpas poilsis nebepadeda. Žmogus tampa dirglesnis, jautresnis, sunkiau priima sprendimus, mažiau džiaugiasi tuo, kas anksčiau teikė malonumą. Būtent todėl specialistai ragina nelaukti momento, kai organizmas sustabdo pats.
J. Jackytės-Kiršės teigimu, šiandien ypač svarbu išmokti pastebėti, kada kūnui ir nervų sistemai reikia pertraukos.
„Esame įpratę reaguoti į viską iš karto – žinutes, naujienas, darbus ar įvairius prašymus. Todėl neretai pamirštame paklausti savęs, kaip jaučiamės patys. Kartais kelių minučių sustojimas dienos metu gali būti kur kas naudingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – sako J. Jackytės-Kiršė.
Ką galima padaryti jau šiandien
Specialistai pabrėžia, kad poilsiui nebūtina iš karto rasti valandos ar pusdienio. Kartais pradžiai užtenka kelių minučių be telefono, trumpo pasivaikščiojimo, sąmoningo kvėpavimo ar tiesiog pauzės, per kurią žmogus nieko nevartoja, neskaito ir nesprendžia.
Svarbiausia, kad toks laikas būtų reguliarus. Ne tada, kai viskas baigta, nes darbai dažnai niekada nesibaigia. Ne tada, kai ateis atostogos, nes iki jų organizmas gali būti jau pervargęs. Ir ne tada, kai nebeliks jėgų, nes tada poilsis tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.
Nauji apklausos duomenys primena nemalonią tiesą: dalis žmonių Lietuvoje gyvena taip, lyg patys sau nebeturėtų vietos savo dienoje. Tačiau ilgai ignoruojamas nuovargis niekur nedingsta. Jis kaupiasi, keičia savijautą, santykius, darbą ir sveikatą.
Todėl klausimas šiandien skamba nebe taip, ar turime laiko sau. Klausimas daug rimtesnis: kiek ilgai dar bandysime veikti be sustojimo, kol kūnas pats privers sustoti?
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
