Po rytinės arbatos vis tiek trūksta energijos: pusryčiuose gali stigti šio derinio

Puodelis stiprios arbatos jau rankose, virtuvėje dar tylu, o galvoje – ilgas darbų sąrašas. Atrodo, rytas prasidėjo kaip visada: keli sausainiai, bandelė ar skrebutis, gal vaisius pakeliui pro duris. Tačiau po valandos kūnas tarsi vėl prašo pertraukos – sunku susikaupti, norisi dar vieno puodelio arbatos, o mintys nuolat krypsta prie užkandžių.

Toks nuovargis ne visada reiškia, kad žmogus blogai miegojo ar jam tiesiog trūksta valios. Kartais problema slypi labai paprastame rytiniame pasirinkime: pusryčiai numalšina alkį tik trumpam, bet nesuteikia tolygesnės energijos. Vien arbata, net ir su ko nors saldaus, dažnai tampa tik pradžia dar vienam rytui, kurį tenka „ištempti“ iki pietų.

Daugeliui pusryčiai yra ne ramus valgymas, o kelių minučių tarpas tarp žadintuvo ir išėjimo. Vis dėlto būtent čia gali praversti vienas derinys – baltymai kartu su skaidulų turinčiais angliavandeniais. Jis nėra nei madingas triukas, nei griežta dieta, tačiau gali pakeisti savijautą iki pietų.

Vien saldus kąsnis energijos ilgai nelaiko

Ryte dažnai renkamės tai, kas greita ir pažįstama: dribsnius su daug cukraus, baltos duonos sumuštinį su uogiene, saldų jogurtą ar kepinį iš pakeliui esančios parduotuvės. Toks maistas gali atrodyti kaip greitas energijos šaltinis, nes sotumo ir pakilumo pojūtis ateina beveik iškart. Tačiau jis neretai taip pat greitai ir praeina.

Tuomet atsiranda keistas jausmas: pusryčiauta, bet skrandis jau vėl primena apie save. Žmogus ima užkandžiauti, ieško saldainio stalčiuje, geria daugiau kavos ar arbatos. Pyktis kyla ne vien dėl alkio – vargina tai, kad diena dar tik prasidėjo, o jėgų jau tenka skolintis iš kito užkandžio.

Arbata čia nėra kaltininkė. Ji gali būti maloni rytinio ritualo dalis, tačiau vien gėrimas nepakeičia maisto, kuris kūnui suteikia statybinių medžiagų ir ilgiau virškinamos energijos. Ypač jei arbata geriama vietoje pusryčių arba prie jos nuolat valgoma vien saldžiai.

Derinys, kurio dažnai pritrūksta lėkštėje

Baltymai ir skaidulų turintys angliavandeniai veikia geriau kartu negu atskirai. Baltymai padeda ilgiau jaustis sotiems, o skaidulos ir mažiau perdirbti angliavandeniai energiją atiduoda ne taip staigiai. Paprastai tariant, tai pusryčiai, po kurių nereikia po valandos skaičiuoti, kiek dar liko iki pietų.

Toks derinys gali būti visai kasdieniškas: kiaušinis su pilno grūdo duona ir daržovėmis, natūralus jogurtas ar varškė su avižomis ir uogomis, košė su riešutais bei sėklomis, humusas su pilno grūdo duona. Svarbiausia ne surasti vieną „tobulą“ receptą, o prie angliavandenių pridėti baltymų šaltinį ir rinktis daugiau skaidulų turinčius produktus.

Vaisius ryte taip pat gali būti puikus pasirinkimas, tik vienas jis ne visiems išlaikys sotumą iki kito valgymo. Bananas kartu su natūraliu jogurtu, obuolys su varške ar uogos prie avižinės košės jau kuria kitą pusryčių ritmą. Tai nedidelis pakeitimas, bet jis dažnai labiau jaučiamas nei dar vienas papildomas arbatos puodelis.

Po rytinės arbatos vis tiek trūksta energijos: pusryčiuose gali stigti šio derinioNuotrauka: Pexels / Burst

Rytas, kai pusryčiams lieka tik penkios minutės

Viena įprasta situacija kartojasi daugelyje namų: suaugusieji skuba į darbą, vaikai rengiasi į mokyklą, kažkas neranda raktų, o pusryčiai virsta tuo, ką pavyksta sugriebti nuo stalo. Tėvai neretai pasirūpina vaikų dėžutėmis, bet patys išeina apsiriboję arbata ir saldžiu kepiniu. Iki priešpiečių toks rytas gali atrodyti dar pakenčiamas, tačiau vėliau ateina nuovargis ir noras valgyti bet ką.

Dirbančiam žmogui tai dažnai baigiasi skubiu užsakymu iš kavinės ar užkandžiu prie kompiuterio. Senjorui gali būti sunkiau gaminti vien sau, todėl pasirenkama duona su arbata, nors po tokio valgio jėgų namų reikalams stinga greičiau. O tiems, kurie ryte daug vairuoja ar dirba fiziškai, pernelyg lengvi pusryčiai gali tapti ne tik nemaloniu, bet ir dėmesį blaškančiu dalyku.

Problema ta, kad greitis dažnai supainiojamas su paprastumu. Baltymų ir skaidulų turintys pusryčiai nebūtinai reikalauja keptuvės, daug indų ar pusvalandžio virtuvėje. Vakare paruoštos avižos, šaldytuve laikomas natūralus jogurtas, virti kiaušiniai ar varškė gali sutaupyti daugiau laiko nei spontaniškas užkandžių ieškojimas vėliau.

Ne tobuli pusryčiai, o aiškesnis rytinis planas

Nereikia kiekvieną rytą idealiai sudėlioti lėkštės ir jaustis kaltam, jei kartais norisi bandelės. Sveikesnis įprotis prasideda nuo paprasto klausimo: ką prie šio greito angliavandenio galiu pridėti, kad būčiau sotesnis? Jei ant stalo yra košė, šalia gali atsirasti jogurtas, riešutai ar sėklos. Jei norisi sumuštinio, verta pagalvoti ne tik apie duoną, bet ir apie kiaušinį, sūrį, pupelių užtepėlę ar kitą baltymų šaltinį.

Žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų, specialių mitybos poreikių ar vartojantiems vaistus, vien universalaus pusryčių recepto nėra. Tokiais atvejais mitybą geriausia aptarti su gydytoju ar dietistu. Tačiau daugumai svarbiausia pradžia yra ne draudimai, o pastovumas: pavalgyti ryte taip, kad arbata būtų malonus priedas, o ne vienintelė dienos energijos strategija.

Ir verslui, kuris siūlo pusryčius darbuotojams ar klientams, verta tai prisiminti. Dubenėlis saldžių dribsnių ir sausainių atrodo patogiai, bet ilgai trunkančiai darbo dienai labiau pasitarnauja pasirinkimai su baltymais, pilno grūdo produktais, vaisiais ir daržovėmis. Žmogus daug rečiau jaučiasi išsekęs, kai jam nereikia visą rytą kovoti su staigiu alkiu.

Rytinė arbata gali likti tokia pati jauki – garuojantis puodelis, kelios ramios minutės, pažįstamas skonis. Tačiau kai šalia jos atsiranda baltymų ir skaidulų turintis maistas, rytas dažnai nustoja būti lenktynėmis iki pirmo užkandžio. Kartais energijos trūksta ne todėl, kad diena per sunki, o todėl, kad kūnas nuo pat pradžių liko be tvirtesnio pagrindo.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!