Ramunėlių arbata prieš miegą: kada ji tikrai padeda, o kam gali netikti

Ramunėlių arbata daugeliui žmonių yra vienas paprasčiausių vakaro ritualų. Puodelis šilto gėrimo, pritemdyta šviesa, telefonas padėtas į šalį ir kelios ramios minutės sau. Atrodo, nieko ypatingo, bet būtent tokios smulkmenos dažnai padeda kūnui suprasti: diena baigėsi, galima lėtėti.

Vis dėlto ramunėlės nėra stebuklingas vaistas nuo nemigos. Jos gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą, šiek tiek nuraminti skrandį, tačiau jei žmogus savaitėmis negali užmigti, bunda naktimis ar ryte keliasi visiškai pavargęs, vien arbatos puodelio gali neužtekti.

Kodėl ramunėlių arbata siejama su geresniu miegu

Ramunėlėse yra augalinių junginių, tarp jų ir apigenino. Manoma, kad jis gali veikti nervų sistemą raminamai, tačiau šis poveikis nėra toks stiprus kaip vaistų nuo nemigos. Paprastai tariant, ramunėlių arbata gali švelniai padėti nusiraminti, bet ji „neišjungia“ žmogaus kaip migdomoji tabletė.

Labai svarbus ir pats ritualas. Kai kasdien prieš miegą darome tą patį ramų veiksmą, smegenys pradeda jį atpažinti kaip pasiruošimą poilsiui. Šilta arbata, tylesnė aplinka, mažiau ekranų ir jokio skubėjimo gali veikti net labiau nei pati ramunėlių sudėtis.

Todėl ramunėlių arbata geriausiai padeda ne tada, kai ją geriame paskubomis tarp telefono, televizoriaus ir darbinių minčių, o tada, kai ji tampa mažu vakaro sustojimu.

Gali padėti ir skrandžiui, bet ne visais atvejais

Ramunėlės nuo seno vartojamos ir tada, kai jaučiamas lengvas pilvo pūtimas, spazmai ar sunkumas po maisto. Šiltas gėrimas gali padėti atpalaiduoti virškinamąjį traktą, ypač jei diskomfortas nėra stiprus ir atsiranda dėl įtampos ar persivalgymo.

Tačiau svarbu nepainioti lengvo palengvėjimo su gydymu. Jei dažnai skauda pilvą, krenta svoris, pykina, kartojasi refliuksas, viduriavimas ar užkietėjimas, ramunėlių arbata neturėtų tapti vieninteliu sprendimu. Tokiais atvejais reikia ieškoti tikros priežasties.

Kam ramunėlių arbata gali netikti

Nors ramunėlės daugeliui žmonių atrodo visiškai nekaltas augalas, jos tinka ne visiems. Atsargūs turėtų būti tie, kurie yra alergiški ambrozijai, chrizantemoms ar kitiems astrinių šeimos augalams. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti kryžminė alerginė reakcija.

Jei po ramunėlių arbatos atsiranda niežulys, bėrimas, patinsta lūpos, sunkiau kvėpuoti ar kūną išberia dilgėline, tokio gėrimo vartoti nebereikėtų.

Atsargumo reikia ir žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus arba turintiems kraujo krešėjimo sutrikimų. Nėščiosioms, taip pat tiems, kurie vartoja raminamuosius vaistus, ramunėlių arbatą geriau aptarti su gydytoju, ypač jei ji geriama kasdien ir stipri.

Kada geriausia gerti ramunėlių arbatą

Didelė klaida – išgerti didelį puodelį arbatos jau atsigulus į lovą. Tada gali nutikti labai paprastas dalykas: užmigti gal ir pavyks, bet naktį teks keltis į tualetą. O tai reiškia prastesnį miegą ir sunkesnį rytą.

Geriausia ramunėlių arbatą gerti likus maždaug 30–60 minučių iki miego. Puodelis neturėtų būti milžiniškas. Užtenka šilto, malonaus kiekio, kuris ramina, bet neapkrauna organizmo papildomais skysčiais.

Kada vien arbatos nepakanka

Jei žmogus kelias savaites beveik kas vakarą negali užmigti, dažnai nubunda, jaučia nerimą, nuovargį ar dieną sunkiai susikaupia, tai jau nėra vien „blogas vakaras“. Tokiu atveju verta peržiūrėti miego režimą, vakaro įpročius, kofeino vartojimą, ekranų laiką ir, jei reikia, kreiptis į specialistą.

Ramunėlių arbata gali būti graži ir naudinga vakaro dalis. Ji gali padėti sulėtėti, nusiraminti, pasirūpinti savimi. Bet svarbiausia – nematyti joje stebuklo. Kartais labiausiai gydo ne pati arbata, o tai, kad pagaliau leidžiame sau sustoti.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!