Savijauta griūva tyliai: 10 kasdienių dalykų, kuriuos pavargę nustojame daryti pirmiausia

Tada grįžkite prie žmonių – vienatvė dažnai apsimeta ramybe

5. Palaikykite ryšį su tais, prie kurių nereikia vaidinti

Kai jaučiamės blogai, dažnai pradedame trauktis nuo kitų. Nenorime apsunkinti. Neturime energijos aiškinti. Manome, kad pirmiausia turime „susitvarkyti“, o tik tada galėsime vėl normaliai bendrauti.

Tačiau ilgas atsitraukimas gali dar labiau sustiprinti vienatvę. Todėl verta paskambinti žmogui, prie kurio nereikia demonstruoti puikios nuotaikos. Kartais nereikia rimto pokalbio. Pakanka kartu išgerti kavos, nueiti pasivaikščioti ar pasikalbėti apie visiškai kasdieniškus dalykus.

NIMH rekomenduoja palaikyti ryšį su draugais ir šeimos nariais, kurie gali suteikti emocinę arba praktinę paramą.

Santykiai nėra prabanga, kurią sau leidžiame tada, kai visi darbai baigti. Jie yra viena iš atramų, padedančių tuos darbus ištverti.

Ne visada reikia žmogaus, kuris sutvarkytų jūsų gyvenimą. Kartais reikia žmogaus, šalia kurio galima valandai nustoti jį tvarkyti.

6. Padarykite ką nors gero kitam

Kai galvoje sukasi vien rūpesčiai, visas pasaulis susitraukia iki mūsų problemų. Mažas geras veiksmas gali tą ratą trumpam pralaužti.

Parašykite žmogui, apie kurį pagalvojote. Padėkokite kolegai. Nuneškite maisto artimam žmogui. Palaikykite duris, nuoširdžiai pagirkite, paklauskite, ar kam nors nereikia pagalbos.

Tai neturi būti didelis pasiaukojimas. Ir nereikia padėti kitiems iki visiško savęs išsekimo. Tačiau maži gerumo veiksmai primena, kad nesame vien uždaryti savo galvoje. Mes vis dar galime turėti teigiamą poveikį kitam žmogui.

Kartais būtent tas jausmas – „aš vis dar galiu būti naudingas“ – grąžina daugiau gyvybės nei dar viena valanda beprasmiško naršymo telefone.

7. Neužmirškite saugaus ir norimo prisilietimo

Apkabinimas, rankos palaikymas ar švelnus prisilietimas gali padėti pasijusti arčiau kito žmogaus. Tačiau čia svarbi viena paprasta taisyklė: prisilietimas turi būti abipusiai priimtinas.

Ne kiekvienas mėgsta apkabinimus. Ne kiekvienam jų tuo metu reikia. Todėl šiluma prasideda ne nuo automatinio griebimo žmogui už pečių, o nuo pagarbos jo riboms.

Artumą galima parodyti ir kitaip – balsu, dėmesiu, buvimu šalia, maža paslauga. Svarbiausia, kad kitas žmogus jaustųsi saugus, o ne įpareigotas priimti mūsų gerumą tokiu būdu, kokį pasirinkome mes.