Skrandžio išvarža gali prasidėti nepastebimai: kas ją sukelia ir kada kreiptis į gydytoją

Po vakarienės žmogus pajunta nemalonų spaudimą už krūtinkaulio, gerklėje lyg įstringa rūgštus skonis, o atsigulus kosulys tik sustiprėja. Kitą rytą viskas lyg ir praeina, todėl kaltinamas vėlyvas maistas, kava ar per ankštas kelnių juosmuo. Tačiau tokie epizodai kartais nėra vien atsitiktinis virškinimo sutrikimas.

Vadinamoji skrandžio išvarža dažnai vystosi tyliai ir ilgą laiką nesukelia aiškių požymių. Dažniausiai taip vadinama stemplinės angos diafragmos išvarža, kai viršutinė skrandžio dalis pro diafragmoje esančią angą pasislenka aukščiau, į krūtinės ląstos pusę. Žmogus gali nieko nejausti, o gali metų metus manyti, kad tiesiog turi „jautrų skrandį“.

Problema ta, kad rėmuo, atsirūgimas ar pilnumo jausmas daugeliui atrodo pernelyg įprasti, kad dėl jų būtų verta sustoti. Vis dėlto kūnas paprastai siunčia ne vienkartinį, o pasikartojantį signalą: simptomai grįžta po valgio, vakare, pasilenkus ar atsigulus. Būtent toks pasikartojimas ir turėtų priversti į situaciją pažvelgti rimčiau.

Kai nemalonumas prasideda ne nuo stipraus skausmo

Skrandžio išvarža nebūtinai prasideda staigiu skausmu. Dažniau žmogų vargina deginimas už krūtinkaulio, rūgšties grįžimas į gerklę, dažnas atsirūgimas, pūtimas ar neaiškus spaudimas viršutinėje pilvo dalyje. Kartais atsiranda sausas kosulys naktį, užkimimas rytais arba nemalonus gumulo jausmas gerklėje, nors peršalimo požymių nėra.

Šie pojūčiai dažnai sustiprėja po didesnės vakarienės, riebaus ar aštraus maisto, alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų. Žmogus pasilenkia surišti batų, pakelia sunkesnį pirkinį ar atsigula ant sofos žiūrėti televizoriaus – ir staiga pajunta, kad maistas bei rūgštis tarsi kyla atgal. Ne vien pats rėmuo erzina labiausiai, o tai, kad tenka pradėti planuoti vakarą pagal skrandį: nebevalgyti vėlai, miegoti aukštesne galva, atsisakyti įprastų patiekalų.

Kai kuriems žmonėms simptomų beveik nebūna, ir išvarža nustatoma tiriant visai dėl kitos priežasties. Kiti ilgai savarankiškai malšina deginimą vaistinėje įsigytais preparatais. Trumpam palengvėjimas gali ateiti, tačiau jis neatsako į svarbiausią klausimą – kodėl nemalonūs pojūčiai kartojasi ir ar už jų neslypi būklė, kurią reikia įvertinti gydytojui.

Kas iš tiesų padidina riziką

Diafragma yra raumuo, skiriantis krūtinės ir pilvo ertmes, o stemplė pro ją patenka į skrandį. Kai audiniai aplink stemplės angą silpnėja arba pilvo ertmėje dažnai padidėja spaudimas, dalis skrandžio gali pasislinkti aukštyn. Tai nėra žmogaus „kaltė“ ir ne visada galima tiksliai pasakyti, kodėl vienam taip nutinka, o kitam – ne.

Riziką gali didinti amžius, nes audiniai natūraliai praranda elastingumą. Įtakos turi ir antsvoris, nėštumas, dažnas intensyvus kosulys, ilgalaikis vidurių užkietėjimas, nuolatinis stanginimasis ar darbas, kuriame tenka kelti sunkius daiktus. Kartais svarbus ir paveldėtas jungiamojo audinio silpnumas, todėl vien tvarkingas gyvenimo būdas ne visada apsaugo.

Didelę reikšmę turi ne vienas konkretus epizodas, o nuolat pasikartojantis spaudimas pilve. Žmogus, kuris skuba pavalgyti didelę porciją ir iškart sėda į automobilį ar gula miegoti, gali dažniau patirti refliukso požymius. Tačiau būtų neteisinga kiekvieną rėmenį vadinti išvarža: panašius simptomus gali sukelti ir kitos virškinimo sistemos būklės, todėl spėlioti vien iš pojūčių nereikėtų.

Skrandžio išvarža gali prasidėti nepastebimai: kas ją sukelia ir kada kreiptis į gydytojąNuotrauka: Pixabay / Saranya7

Vienam tai rėmuo, kitam – sugadintas miegas

Dirbančiam žmogui problema dažnai išryškėja dienos pabaigoje, kai po įtampos ir vėlyvų pietų prasideda deginimas krūtinėje. Tėvams su mažais vaikais sunku rasti laiko ramiai pavalgyti, todėl valgoma greitai, nereguliariai, o paskui tenka kilnoti vaiką ar lankstytis namuose. Tokiose aplinkybėse simptomai gali atrodyti kaip neišvengiama nuovargio dalis, nors jie kartojasi ne be priežasties.

Senjorai kartais linkę nekalbėti apie rūgšties atpylimą ar rijimo sunkumą, manydami, kad tai natūrali amžiaus dalis. Kiti, priešingai, išsigąsta kiekvieno spaudimo krūtinėje. Čia svarbu nepainioti savidiagnozės su atsargumu: krūtinės skausmas gali būti susijęs ne tik su virškinimu, todėl stipraus, naujo ar nerimą keliančio skausmo nereikėtų aiškinti vien skrandžiu.

Ir sveikatos priežiūros specialistui nepakanka vien išgirsti žodį „rėmuo“. Vertinami simptomų dažnis, jų ryšys su maistu, vartojami vaistai, gretutinės ligos, o prireikus skiriami tyrimai. Tik taip galima atskirti, ar žmogui pakanka keisti įpročius ir stebėti savijautą, ar reikia kryptingesnio gydymo bei tolesnio ištyrimo.

Kada nebelaukti, kol praeis savaime

Jeigu rėmuo, rūgšties atpylimas ar skausmas viršutinėje pilvo dalyje kartojasi dažnai, trukdo miegoti, darbą ar įprastą valgymą, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Konsultacijos nereikėtų atidėlioti ir tuomet, kai simptomai tampa vis stipresni arba įprastos priemonės padeda vis trumpiau. Gydytojas įvertins situaciją ir, jei reikės, nukreips tolesniems tyrimams ar pas specialistą.

Skubiau pagalbos reikia ieškoti, jei pasunkėja rijimas, maistas stringa, be aiškios priežasties krenta svoris, kartojasi vėmimas, pastebimas kraujas vemiant ar labai tamsios išmatos. Staigus stiprus krūtinės ar pilvo skausmas, dusulys, silpnumas, šaltas prakaitas taip pat nėra simptomai, kuriuos saugu „iškentėti“ namuose. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis skubios medicinos pagalbos.

Kasdienybėje dažnai padeda mažesnės, ne tokios riebios porcijos, vengimas gultis iškart po valgio, vėlesnės vakarienės atsisakymas ir svorio mažinimas, jei jo rekomenduoja gydytojas. Jei vargina naktiniai simptomai, gali padėti pakeltas lovos galvūgalis, o ne vien papildoma pagalvė po galva. Tačiau šie sprendimai neturėtų tapti būdu metų metus nutylėti simptomus – jie skirti palengvinti būklę, o ne pakeisti ištyrimą.

Skrandžio išvarža gali būti tokia tyli, kad žmogus ją pastebi tik tada, kai pradeda keisti savo vakarienes, miegą ir net judesius. Kūnas retai reikalauja dėmesio be priežasties: jei deginimas ir spaudimas vis sugrįžta, gal verta ne dar kartą prie jų priprasti, o pagaliau išsiaiškinti, ką jie bando pasakyti?