Šviesesni vakarai turi kainą: mokslininkai paaiškino, kodėl siūlo pasilikti žiemos laiką

Atsisakyti laikrodžių sukiojimo – tik pusė sprendimo. Kitas klausimas: pagal kurį laiką gyventume visus metus? Kanados mokslininkų analizės autoriai pasisako už nuolatinį standartinį, kasdienėje kalboje vadinamą žiemos, laiką. Pagrindinis jų argumentas – rytinė šviesa, padedanti žmogaus biologiniam laikrodžiui derintis prie paros ritmo.

Spalio 5 dieną žurnale „Canadian Medical Association Journal“ paskelbtoje analizėje Raymondas Lamas, Ralphas Mistlbergeris, Patrickas Baylisas ir Alexandra Choi nagrinėja abiejų pasirinkimų pasekmes. Jų išvada susijusi su laiko nustatymu, todėl teiginys, kad pati žiema yra sveikesnė už vasarą, būtų klaidinantis.

Kodėl organizmui svarbi šviesa ryte?

Žmogaus paros ritmui svarbu, kada gauname šviesos. Analizės autoriai aiškina, kad rytinė šviesa padeda sinchronizuoti biologinį laikrodį, o vakarinė gali jį pastumti vėlesnio ritmo link. Dėl to vien papildoma šviesi valanda po darbo neatskleidžia viso poveikio kasdieniam gyvenimui.

Nuolatinis vasaros laikas reikštų, kad žiemą saulė pagal laikrodį tekėtų valanda vėliau nei gyvenant standartiniu laiku. Anksti keliantis žmogus ilgiau liktų tamsoje: tamsesnis būtų ir pasiruošimas dienai, ir kelionė į darbą ar mokyklą. Mokslininkai šį pasirinkimą vertina miego, nuotaikos bei biologinių ritmų požiūriu.

Svarbi detalė – laikrodžių rodyklės nesukuria papildomos dienos šviesos. Keičiasi jos santykis su mūsų nustatytomis darbo, pamokų ir poilsio valandomis. Todėl klausimas, kurį laiką palikti, kartu tampa klausimu, kurią paros dalį norime turėti šviesesnę.

Vasaros laikas turi privalumų, kurių autoriai neatmeta

Ilgesnis šviesus vakaras daugeliui patrauklus dėl paprastų priežasčių. Po darbo lieka daugiau galimybių pabūti lauke, sportuoti, susitikti su draugais ar tvarkyti kasdienius reikalus. Analizėje šie privalumai pripažįstami, tačiau siūloma juos vertinti kartu su tamsesnių žiemos rytų pasekmėmis.

Standartinis laikas taip pat turi nepatogumų: žiemą anksčiau sutemsta, o vasarą anksčiau išaušta. Be to, pasirinkimo reikšmė priklauso nuo geografinės vietos ir gyvenamosios vietovės padėties laiko juostoje. Vienodas sprendimas skirtinguose regionuose gali būti juntamas nevienodai.

Tai padeda paaiškinti, kodėl diskusija nesibaigia paprastu balsavimu už malonesnius vakarus. Vienas žmogus darbą pradeda auštant, kitas dirba vėliau, o trečias – pamainomis. Patogumas ir galimybė gauti rytinės šviesos jiems skiriasi.

Vien panaikinti persukimą neužtenka

Autoriai atskiria sezoninio perėjimo poveikį nuo nuolatinai pasirinkto laiko pasekmių. Atsisakius persukimų išnyktų pats priverstinis tvarkaraščio pakeitimas du kartus per metus, tačiau liktų pasirinkimo tarp standartinio ir vasaros laiko klausimas.

Žurnalo paskelbtame analizės pristatyme pabrėžiama, kad sprendžiant dėl nuolatinio vasaros laiko reikėtų iš anksto numatyti priemones tamsesniems rytams: saugesnes keliones, lankstesnę darbo ar pamokų pradžią ir poveikio gyventojų savijautai stebėjimą.

Analizė parengta Kanados politikos kontekste, todėl jos nereikėtų pristatyti kaip Lietuvoje atlikto eksperimento. Vis dėlto jos keliamas klausimas aktualus ir čia: kaip suderinti visuomenės tvarkaraščius su natūralia šviesa?

Lietuvoje laikrodžius atsuksime šiąnakt

Naktį iš spalio 24-osios į spalio 25-ąją Lietuva grįš prie standartinio laiko: 4 valandą ryto laikrodžiai bus atsukti į 3 valandą. Rytais pagal laikrodį švies anksčiau, o vakarais anksčiau pradės temti.

Europos Sąjungoje galutinis sprendimas panaikinti sezoninį laiko keitimą dar nepriimtas. Todėl mokslininkų argumentai už nuolatinį standartinį laiką kol kas yra platesnės diskusijos dalis, o ne paskelbta nauja Lietuvos tvarka.

Šį savaitgalį keisis laikrodžių rodomos valandos. Tačiau svarstant ilgalaikį sprendimą reikės atsakyti ir į kitą klausimą: kiek rytinės šviesos liks žmogui tuo metu, kai jo diena jau prasidėjusi?