Uodo įkandimas retai atrodo rimta problema, kol oda nepradeda niežėti taip, kad ranka pati kyla kasytis. Tačiau būtent kasymas dažniausiai pablogina situaciją: oda sudirginama dar labiau, parausta, o niežulys gali tik sustiprėti. Yra paprastas būdas, kurį verta prisiminti vasarai – ne kasyti, o švelniai patrinti odą dviem pirštais.
Kodėl po įkandimo taip norisi kasytis
Kai uodas įkanda, organizmas sureaguoja į jo seiles. Oda gali parausti, patinti, atsiranda mažas gumbelis, o kartu – tas pažįstamas, erzinantis niežulys. Daugeliui žmonių pirmas instinktas labai paprastas: pakasyti.
Bet čia ir slypi problema. Kasymas trumpam gali atrodyti malonus, tačiau jis papildomai dirgina odą. Kuo labiau kasote, tuo didesnė tikimybė, kad įkandimo vieta taps dar jautresnė. Kartais žmogus net nepastebi, kaip mažas taškelis virsta paraudusiu plotu.
Todėl Harvarde išsilavinusios gydytojos ir autorės dr. Trishos Pasrichos patarimas sulaukė tiek dėmesio. Ji priminė labai paprastą taisyklę: nekasykite įkandimo vietos – geriau švelniai patrinkite ją dviem pirštais.
Kaip atlikti triuką
Viskas labai paprasta. Jei pajutote, kad po uodo įkandimo oda pradėjo niežėti, nedraskykite jos nagais. Vietoj to uždėkite du pirštus ant įkandimo vietos arba netoli jos ir kelias sekundes švelniai patrinkite odą.
Judėjimas neturi būti stiprus. Tikslas nėra spausti, trinti iki paraudimo ar „nugalėti“ niežulį jėga. Priešingai – metodas veikia būtent tada, kai oda liečiama lengvai.
Gydytoja aiškina, kad toks švelnus glostymas arba trynimas gali sukurti priešingą signalą nervų sistemai. Kitaip tariant, smegenys gauna ne vien niežulio signalą, bet ir švelnaus prisilietimo pojūtį, kuris gali padėti tą niežėjimą nuslopinti.
Įdomu ir tai, kad, pasak gydytojos, nebūtina visada trinti tiksliai tos vietos, kur įkando uodas. Kartais pakanka patrinti netoliese esančią odos zoną, susijusią su tuo pačiu jutiminiu nervų keliu.
Kodėl tai geriau nei kasymas
Pagrindinis šio triuko privalumas – jis nepažeidžia odos. Kai kasome nagais, galime palikti mikroįbrėžimų, o sudirginta vieta tampa dar jautresnė. Jei oda prakaituota, nešvari ar įkandimas nuolat draskomas, didėja ir uždegimo rizika.
Švelnus trynimas yra saugesnis, nes leidžia sumažinti niežėjimo pojūtį nežeidžiant odos. Tai ypač naudinga vaikams, kurie dažnai įkandimus nusikaso iki žaizdelių. Tokiu atveju verta juos išmokyti paprastos frazės: „Ne kasom, o glostom.“
Šis būdas gali praversti ir tada, kai po ranka nėra jokio tepalo, pleistro ar vaistinės priemonės – pavyzdžiui, iškyloje, sode, prie ežero ar vakare terasoje.
Kada vien trynimo nepakanka
Nors metodas gali greitai palengvinti niežulį, jis nėra vaistas nuo visų odos reakcijų. Jei įkandimo vieta stipriai tinsta, labai skauda, karščiuoja, atsiranda pūliavimas ar paraudimas sparčiai plečiasi, reikėtų kreiptis į medikus.
Atsargumo reikia ir žmonėms, kurie po vabzdžių įkandimų patiria stipresnes alergines reakcijas. Jei atsiranda dusulys, veido ar lūpų tinimas, silpnumas ar kiti neįprasti simptomai, būtina skubi pagalba.
Tačiau įprastam uodo įkandimui verta įsiminti šį mažą triuką: pajutote niežulį – sustokite prieš kasydami, uždėkite du pirštus ir švelniai patrinkite odą kelias sekundes. Tai paprasta, nieko nekainuoja ir gali išgelbėti nuo dar didesnio sudirginimo.
