Veidas po makiažo atrodo pavargęs? Keturios detalės, kurios po 50-mečio pakeičia visą vaizdą
Ryte prie veidrodžio viskas atrodo pažįstama: tas pats kremas, ta pati pudra, tie patys akių šešėliai. Tačiau užbaigus makiažą veidas kartais ne pašviesėja, o atrodo dar labiau pavargęs. Raukšlelės tampa ryškesnės, žvilgsnis apsunksta, o skruostai tarsi praranda gyvumą.
Dažna moteris tokioje situacijoje nusprendžia, kad reikia stipriau maskuojančio pagrindo, tamsesnio antakių pieštuko ar daugiau skaistalų. Bėda ta, kad brandžiai odai gausus kosmetikos sluoksnis dažniausiai nepadeda. Kur kas daugiau pakeičia lengvesnės tekstūros, švelnios linijos ir keliais milimetrais aukščiau perkeltas spalvos akcentas.
Po 50-mečio oda gali tapti sausesnė, plonesnė ir ne tokia elastinga, todėl jaunystėje tikę makiažo įpročiai ne visuomet duoda tokį patį rezultatą. Tai nereiškia, kad reikia slėpti amžių ar vaikytis neįmanomų pažadų. Geras makiažas pirmiausia turi sugrąžinti veidui gaivumą ir leisti pačiai moteriai jaustis gerai.
Antakiai gali pakelti žvilgsnį arba jį apsunkinti
Antakių forma veido išraišką pakeičia greičiau, nei spėjame pastebėti. Kai antakiai apvedami viena tamsia ir griežta linija, bruožai atrodo sunkesni, o visas dėmesys krypsta į nupieštą kontūrą. Dar vienas dažnas įprotis – per žemai nuleisti antakio galą, todėl veidas gali atrodyti liūdnesnis ar pavargęs.
Brandesniame amžiuje geriau rinktis minkštą pieštuką arba natūraliai atrodantį antakių produktą ir spalvą dėti trumpais, plaukelius primenančiais brūkšneliais. Daugiausia dėmesio galima skirti ten, kur antakis išretėjęs, tačiau nereikėtų stengtis sukurti visiškai vientisos juostos. Antakio uodegėlę verta nukreipti į šoną ir labai nežymiai aukštyn, o ne žemyn smilkinio link.
Pabaigoje antakius pravartu perbraukti švariu šepetėliu, plaukelius šukuojant į viršų ir įstrižai. Šis paprastas judesys sušvelnina pieštuko žymes ir suteikia formai lengvumo. Jei antakiai natūraliai tankūs, kartais pakanka vien skaidraus ar lengvai tonuoto gelio – daugiau kosmetikos nebūtinai reiškia geresnį rezultatą.
Akių makiaže lemia ne spalvos ryškumas, o linijos kryptis
Norint išryškinti akis, lengva įsitraukti į kovą su kiekvienu nuovargio ženklu. Tuomet atsiranda storas juodas kontūras, keli šešėlių sluoksniai ir gausiai padažytos apatinės blakstienos. Iš arti toks makiažas gali atrodyti tikslus, tačiau dienos šviesoje jis neretai vizualiai sumažina akis ir pabrėžia nusileidusius vokų kampučius.
Švelnesnį įspūdį sukuria neutralūs matiniai arba vos satininiai šešėliai ir rudas, pilkai rudas ar kitas ne per tamsus pieštukas. Viršutinę blakstienų liniją geriau ryškinti trumpais brūkšneliais, spalvą įterpiant tarp blakstienų, o ne brėžiant storą juostą virš jų. Ties išoriniu akies kampučiu liniją galima vos pakelti į viršų, tačiau nereikia piešti ilgos, griežtos „uodegos“.
Apatinį voką verta paryškinti itin saikingai – minkštu kontūru tik išoriniame trečdalyje ir kruopščiai jį išsklaidyti. Blakstienų tušas labiausiai praverčia viršutinėms blakstienoms, ypač jų šaknims ir išoriniam kampui. Taip žvilgsnis atrodo atviresnis, o pats makiažas neprimena kaukės.

Skaistalai gražina veidui gyvumą, jei neatsiduria per žemai
Skaistalų vieta gali visiškai pakeisti galutinį vaizdą. Kai spalva tepama žemai, arti lūpų kampučių ar giliai po skruostikauliu, ji vizualiai tempia bruožus žemyn. Tai ypač pastebima vakare, kai vonios kambario apšvietimas atrodo palankus, o išėjus į dienos šviesą spalvinės juostos tampa daug ryškesnės.
Nedidelį skaistalų kiekį geriau paskirstyti aukštesnėje skruostų dalyje ir išsklaidyti smilkinių kryptimi. Šiltumo veidui gali suteikti ir lengvas bronzantas, naudojamas ten, kur odą natūraliai paliestų saulė – ties kakta, skruostais ir labai saikingai ties smakro linija. Jo paskirtis nėra nupiešti naujus skruostikaulius, todėl ryškios tamsios juostos dažniausiai nereikalingos.
Priemones su šviesą atspindinčiomis dalelėmis reikėtų rinktis atsargiai. Švelnus satininis spindesys gali suteikti odai gaivumo, tačiau stambūs blizgučiai ir labai metališkos tekstūros išryškina nelygumus. Sausesnei odai dažnai patogesni kreminiai skaistalai, tik juos reikia tepti plonu sluoksniu ir įtapšnoti, o ne trinti.
Lūpų kontūras neturi virsti griežtu rėmeliu
Su amžiumi lūpų kontūras gali tapti ne toks aiškus, todėl pieštukas padeda sugrąžinti formą ir pristabdo lūpų dažų išsiliejimą į smulkias raukšleles. Vis dėlto per tamsi, nuo lūpdažio ryškiai besiskirianti linija atkreipia dėmesį būtent į kontūrą. Natūralesnis sprendimas – pieštukas, artimas lūpų arba pasirinkto lūpdažio atspalviui.
Ryškiau galima apibrėžti centrinę viršutinės ir apatinės lūpos dalį, o artėjant prie kampučių spaudimą sumažinti. Pačių kampučių nereikėtų plėsti ar nuleisti žemyn, nes taip lūpos gali atrodyti liūdnesnės. Ant viršaus tinka kreminiai lūpų dažai arba nedidelis kiekis blizgesio lūpų centre – tai suteikia apimties, bet neapsunkina viso veido.
Prieš dažantis pravartu įvertinti makiažą ne tik iš kelių centimetrų atstumo, bet ir atsitraukus nuo veidrodžio. Taip lengviau pamatyti, ar antakiai nėra per tamsūs, skaistalai – per žemi, o akių kontūras – per sunkus. Brandžios odos makiažo paslaptis slypi ne norėjime paslėpti kiekvieną raukšlelę, o gebėjime nukreipti šviesą, spalvą ir žvilgsnį ten, kur veidas atrodo gyviausias.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.