Aukštas kraujospūdis vadinamas „tyliuoju žudiku“ ne be priežasties. Jis ilgai nesukelia jokių simptomų, tačiau po truputį pažeidžia smegenis, širdį, inkstus ir akis – organus, kuriems būtinas pastovus kraujo tiekimas. Kardiologai įspėja: net ir nedideliai nukrypimai nuo normos gali ženkliai padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Vokietijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, hipertenzija diagnozuojama maždaug trečdaliui suaugusiųjų. Tačiau šiandien vis labiau diskutuojama ne tik apie gydymą, bet ir apie tai, koks kraujospūdis iš tikrųjų yra optimalus skirtingiems žmonėms.
Kaip rašo focus.de, vien universalus skaičius 120/80 mmHg – ne visiems vienodai tinkamas.
Kada kraujospūdis laikomas normaliu?
Pagal Vokietijos širdies fondo rekomendacijas:
- 120/80 mmHg – normalus, sveikas kraujospūdis
- 120–129 / 80–84 mmHg – aukštesnė norma
- 130–139 / 85–89 mmHg – jau laikoma padidėjimo pradžia (prehipertenzija)
- ≥ 140/90 mmHg – aukštas kraujospūdis, reikalaujantis korekcijų
Įdomu tai, kad JAV gydytojai padidėjusį kraujospūdį diagnozuoja jau ties 130/80 mmHg, todėl ribos tarp šalių skiriasi.
Kada skaičiai tampa pavojingi?
Kardiologai sutaria: nuo 135 mmHg sistolinio (viršutinio) kraujospūdžio rizika smarkiai išauga.
Aukštas kraujospūdis ilgainiui lemia:
- insultą,
- miokardo infarktą,
- širdies nepakankamumą,
- inkstų pažeidimą,
- tinklainės pažeidimus.
Kadangi jis ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, būtent todėl vadinamas tyliuoju žudiku.
Ar 120/80 tinka visiems? Nebūtinai
Nors klasikinė norma yra 120/80, kai kuriems žmonėms natūraliai būna žemesnis kraujospūdis – ir tai nėra patologija.
Kardiologų vertinimas aiškus:
„Jei žmogaus natūralus kraujospūdis yra 100 arba net 90 mmHg ir jis jaučiasi gerai – rizika antrinėms ligoms dar mažesnė nei esant 120 mmHg.“
Taigi kuo mažesnis kraujospūdis – tuo geriau kraujagyslėms, jei nėra galvos svaigimo, silpnumo ar kitų simptomų.
Ar verta siekti 120 mmHg?
Taip, jei:
- gerai toleruojate vaistus,
- neturite šalutinių poveikių,
- siekiate maksimaliai sumažinti širdies ir kraujagyslių riziką.
Ne visiems tinka kraujospūdį itin intensyviai mažinantys vaistai – tada 130–135 mmHg gali būti priimtinas tikslas.
Kodėl kraujospūdis namuose gali skirtis?
Gydytojai pabrėžia, kad namų matavimų rodmenys ne visada sutampa su klinikiniais.
Aukštas kraujospūdis diagnozuojamas tik tada, jei:
- matuojama bent 7 dienas,
- vertinamas vidurkis,
- matavimai atliekami teisingai.
Stresinis faktorius, skubėjimas ar netinkama rankos padėtis gali iškreipti rezultatą.
Be to, su amžiumi kraujospūdis natūraliai kyla: kiekvieną gyvenimo dešimtmetį sistolinis slėgis padidėja keliais mmHg, nes kraujagyslės tampa mažiau elastingos.
Kaip saugiai sumažinti kraujospūdį? Vokietijos širdies fondo rekomendacijos
1. Aerobinė fizinė veikla
Bent 3 kartus per savaitę po 30–45 min.:
– ėjimas,
– bėgimas,
– plaukimas,
– dviračio minimas.
2. Jėgos ir ištvermės treniruotės
Lengvos, reguliarios, be per didelės apkrovos.
3. Izometriniai pratimai
Labai veiksmingi mažinant kraujospūdį:
– 4 kartus po 2 minutes „sėdėjimas prie sienos“.
4. Gimnastika, stalo tenisas, golfas
Švelnus fizinis aktyvumas ypač tinka vyresniems žmonėms.
5. Kūno masės korekcija ir sveika mityba
Kiekvienas numestas 1 kg gali sumažinti kraujospūdį 1–2 mmHg.
6. Vaistai
Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka – gydytojas parenka individualiai.
Išvada
- 120/80 mmHg – tik orientyras, ne visiems privalomas skaičius.
- Kai kuriems sveikiems žmonėms optimalus gali būti ir 100/70 mmHg.
- Pavojus prasideda apie 135 mmHg sistolinį, o 140/90 mmHg jau laikoma hipertenzija.
- Kuo žemesnis natūralus kraujospūdis – tuo mažesnė insulto ir infarkto rizika.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
