Protarpinis badavimas tapo viena ryškiausių pastarųjų metų sveikatingumo madų. Dalis žmonių tiki, kad tai veiksmingas būdas numesti svorio, „perkrauti“ organizmą ar net sulėtinti senėjimą. Tačiau 24 valandų visiškas badavimas nėra toks nekaltas, kaip gali atrodyti. Organizmas per vieną parą pereina kelias fiziologines fazes – nuo energijos atsargų deginimo iki įtampos hormoninės sistemos reakcijose.
Simuliacijos, kurias aptaria britų žiniasklaida, suteikia aiškesnį vaizdą, bet medikai primena: badavimas nėra stebuklingas sveikatos receptas ir gali būti net pavojingas, jei žmogus turi tam tikrų sveikatos sutrikimų.
4–8 valandos: virškinimas baigtas, kūnas pradeda naudoti atsargas
Po paskutinio valgio praėjus maždaug keturioms valandoms, virškinimas baigiasi. Insulino lygis krinta, o kraujyje cirkuliuoti pradeda paskutiniai gliukozės likučiai. Vėliau organizmas pereina prie glikogeno – kepenyse ir raumenyse sukauptų angliavandenių – ir jį naudoja kaip pagrindinį energijos šaltinį.
Kol gliukogeno dar pakanka, žmogus paprastai jaučiasi visiškai normaliai.
Po 12 valandų: prasideda aktyvus riebalų deginimas
Praėjus maždaug 12 valandų, organizmas ima naudoti riebalus. Tai vadinama ketozės pradžia – tuo metu riebalai paverčiami energija.
Nors kai kurie žmonės šį etapą vadina „lengvumu“, kiti patiria:
– silpnumą,
– galvos svaigimą,
– irzlumą.
Kadangi glikogeno atsargos baigiasi, kūnas turi pereiti prie alternatyvaus energijos šaltinio.
Po 16 valandų: ląstelės įjungia „valymo režimą“
16-oji badavimo valanda dažnai siejama su autofagija – natūraliu procesu, kai ląstelės naikina pažeistas struktūras ir jas perdirba.
Tai gali būti naudinga ląstelių atsinaujinimui, tačiau mokslas dar neturi vienareikšmiško atsakymo, kiek šį procesą apskritai galima paskatinti trumpalaikiu badavimu.
Po 18–20 valandų: kūnas pereina į streso būseną
Maždaug po 18 valandų smarkiai pakyla augimo hormono lygis. Tai natūrali apsauginė reakcija: taip organizmas bando saugoti raumenų masę ir skatinti riebalų skaidymąsi.
Apie 20 valandą dažnai pagerėja jautrumas insulinui, todėl po kito valgio gliukozė panaudojama efektyviau. Kai kurie žmonės šiuo metu jaučia:
– aiškesnį mąstymą,
– lengvesnį dėmesio sutelkimą.
Tačiau mokslininkai pabrėžia: tai nėra garantuota ir priklauso nuo individualios fiziologijos.
Po 24 valandų: prasideda ląstelių atsinaujinimas, bet išauga streso reakcijos
Pasibaigus 24 valandoms, organizmas pereina į gilesnį energijos tausojimo režimą. Tuo metu gali vykti:
– intensyvesnis ląstelių atsinaujinimas,
– uždegiminių procesų sumažėjimas,
– imuninės sistemos aktyvumo pokyčiai,
– riebalų oksidacijos tęstinumas.
Tačiau tuo pačiu stiprėja ir streso hormonų – kortizolio bei adrenalino – veikimas, kad kūnas turėtų jėgų funkcijoms palaikyti. Šis balansas tinka ne visiems.
Kam 24 valandų badavimas gali būti pavojingas?
Gydytojai primena, kad tokio pobūdžio badavimas netinka:
– žmonėms, sergantiems diabetu,
– turintiems širdies ritmo ar kraujospūdžio sutrikimų,
– nėščiosioms ir žindančioms,
– paaugliams,
– žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų istoriją,
– vartojantiems tam tikrus vaistus.
Kai kurie gali jausti labai stiprų nuovargį, drebulį, šaltkrėtį ar svaigulį.
Apibendrinant
24 valandų badavimas gali trumpam paskatinti riebalų deginimą ir tam tikrus ląstelinius procesus, tačiau jis nėra vienareikšmiškai naudingas ir netinka kiekvienam. Tai intervencija, į kurią kūnas reaguoja stipriai, todėl prieš eksperimentuojant verta rimtai įvertinti savo sveikatą ir pasitarti su gydytoju.
Protarpinis badavimas nėra magiškas sprendimas – tai fiziologinis stresas, kurį organizmas toleruoja skirtingai.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
