Stovint prie milžiniško mėsos gaminių skyriaus šiuolaikiniame prekybos centre, akys raibsta nuo pasirinkimo gausos. Atrodytų, lentynos lūžta nuo gėrybių, tačiau realybė dažnai būna nuvilianti: tarp šimtų spalvingų pakuočių rasti tikrą, kokybišką mėsos gaminį tampa tikru detektyviniu darbu. Gamintojai išmoko meistriškai maskuoti pigius pakaitalus – krakmolą, soją, skonio stipriklius ir vandenį – paversdami juos produktu, kuris tik kvepia dešra.
Kad netaptumėte rinkodaros aukomis ir neparsineštumėte namo „cheminės laboratorijos“ vietoje pusryčių, svarbu žinoti keletą esminių taisyklių. Mitybos ekspertai ir technologai išskiria penkis pagrindinius kriterijus, kurie padės atskirti kokybišką gaminį nuo pigios imitacijos.
Etiketė nemeluoja: kodėl trumpas sąrašas yra aukso vertės
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – nepasikliauti gražiu pavadinimu „Daktariška“ ar „Ūkininko“, o iškart versti pakuotę ir skaityti sudėtį. Čia galioja auksinė taisyklė: kuo sąrašas trumpesnis ir paprastesnis, tuo produktas kokybiškesnis. Tikroje, aukščiausios rūšies virtoje dešroje ingredientų hierarchija turi būti aiški: mėsa privalo būti pirmoje vietoje.
Jei sudėties sąraše pirmuoju smuiku griežia mechaniškai atskirta mėsa, vanduo, odelių emulsija ar krakmolas – padėkite prekę atgal. Idealiu atveju, be mėsos, gaminyje turėtų būti vandens (ledų), kiaušinių (ar jų miltelių), druskos ir natūralių prieskonių. Jei matote ilgą, sunkiai ištariamų cheminių junginių sąrašą, tai rimtas signalas, kad gamintojas bando paslėpti prastą žaliavą po skonio stipriklių skraiste.
„E“ raidžių džiunglės: kurie priedai yra būtini, o kurie – pavojaus signalas
Daugelis pirkėjų paniškai bijo bet kokių „E“ raidžių, tačiau čia svarbu išlaikyti sveiką protą. Visiškai be priedų pramoninė gamyba sunkiai įsivaizduojama. Pavyzdžiui, natrio nitritas (konservantas) yra standartas, saugantis nuo botulizmo ir suteikiantis gaminiui įprastą spalvą, o askorbo rūgštis (vitaminas C) veikia kaip antioksidantas. Saikingai naudojami, jie yra saugūs.
Tačiau yra priedų, kurie rėkia apie prastą kokybę. Būkite atidūs pamatę karminą (E120) – tai dažiklis, naudojamas suteikti „mėsišką“ spalvą ten, kur mėsos mažai. Dar didesnis priešas – karageninas (E407) ir kiti tirštikliai bei stabilizatoriai. Jų pagrindinė funkcija – sulaikyti vandenį. Paprastai tariant, jūs mokate mėsos kainą už vandenį, kurį šie priedai paverčia drebučiais. Taip pat venkite gaminių su dideliu druskos ir cukraus kiekiu – jie dažnai naudojami užmaskuoti prastą mėsos skonį.
Spalvos testas: kodėl pilkšva dešra yra geriau už ryškiai rožinę
Mūsų akys dažnai mus apgauna. Esame įpratę manyti, kad ryškiai rožinė dešra yra šviežia ir skani. Iš tikrųjų, natūrali virta mėsa yra pilkšva arba šviesiai rausva. Jei dešra lentynoje švyti neonine rožine ar ryškiai raudona spalva, tai akivaizdus perteklinio dažiklių ir cheminio apdorojimo požymis.
Taip pat atidžiai apžiūrėkite pjūvį. Tekstūra privalo būti vientisa, lygi, be keistų tuštumų ar oro burbuliukų. Jei gaminys su lašinukais, atkreipkite dėmesį į jų spalvą: jie turi būti balti. Gelsvi lašinukai išduoda, kad naudota sena žaliava arba produktas jau pradėjo gesti. Ir, žinoma, kvapas – jis turi būti malonus, mėsiškas, dvelkti prieskoniais, o ne rūgštimi ar stipria chemija.
Tingumo mokestis: kodėl verta pirkti visą batoną, o ne griežinėlius
Šiuolaikinis tempas verčia mus rinktis patogumą, todėl pjaustytos dešros pakuotės yra itin populiarios. Tačiau ekspertai pataria vengti šio įpročio. Geriausia rinktis visą dešros gabalą ar batonėlio dalį.
Kodėl? Pjaustyta dešra turi ženkliai didesnį sąlyčio su oru plotą, todėl ji genda greičiau. Kad to išvengtų, gamintojai į pakuotes dažnai prileidžia daugiau dujų arba patį produktą apdoroja papildomais konservantais. Be to, pirkdami visą gabalą, jūs geriau matote produkto pjūvį ir struktūrą, ko neįmanoma įvertinti plonytėse riekelėse, suspaustose vakuume.
Skystas dūmas prieš tikrą: kaip mus apgaudinėja nosis
Rūkytos dešros kvapas žadina apetitą, tačiau ar tas dūmas tikras? Natūralus rūkymas yra ilgas, sudėtingas ir brangus procesas, kurio metu gaminys netenka svorio (išgaruoja drėgmė). Norėdami sutaupyti, gamintojai dažnai renkasi „skystą dūmą“ – cheminį kvapiklį, kuriame dešra tiesiog išmirkoma arba jis įšvirkščiamas į vidų.
Jei etiketėje matote užrašą „kvapioji rūkymo medžiaga“ arba jei dešra kvepia neadekvačiai stipriai, bet jos paviršius yra drėgnas ir minkštas, tikėtina, kad rūkyklos ji nematė. Tikro rūkymo gaminiai būna sausesni, jų paviršius šiek tiek kietesnis, o kvapas – subtilesnis.
Apibendrinant: Kokybiškos dešros paieškos reikalauja šiek tiek atidumo, tačiau tai atsiperka su kaupu. Nesivadovaukite vien kaina (nors gera dešra negali kainuoti pigiau nei žalia mėsa), rinkitės patikimus, gerą reputaciją turinčius gamintojus ir visada skaitykite tai, kas parašyta smulkiu šriftu. Jūsų sveikata ir skonio receptoriai jums padėkos.
