Per ketverius metus atliktas didelio masto tyrimas parodė: vaikai vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose — ir tai gali silpninti jų gebėjimą susikaupti. Reaguodamos į šiuos signalus, tokios šalys kaip Malaizija ir Australija jau griežtina vaikų prieigos prie platformų taisykles.
Kas vyksta su vaikų dėmesiu internete
Naujas tyrimas, kuriame dalyvavo 8 324 JAV gyvenantys 9–10 metų vaikai, atskleidė aiškią tendenciją: dažnesnis socialinių tinklų naudojimas susijęs su didesne neatidumo simptomų rizika.
Tokios platformos kaip „Instagram“, „Snapchat“, „TikTok“, „Facebook“, „Twitter“ ar „Messenger“ nuolat bombarduoja vaikus žinutėmis, pranešimais ir trumpais vaizdo įrašais.
„Socialinėje žiniasklaidoje nuolat atsiranda blaškančių elementų žinučių ir pranešimų pavidalu, o tai daro įtaką gebėjimui susikaupti“, — aiškina kognityvinės neurologijos profesorius Torkelis Klingbergas.
Kiek laiko vaikai iš tikrųjų praleidžia prie ekranų
Ekspertai pabrėžia: tyrimas nereiškia, kad visi socialinius tinklus naudojantys vaikai automatiškai turės dėmesio sutrikimų. Tačiau skaičiai verčia susimąstyti.
Vidutinis socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas augo greitai — nuo maždaug 30 minučių per dieną devynmečiams iki maždaug 2,5 valandos trylikamečiams. Ir tai — nepaisant to, kad daugumos platformų minimalus amžius oficialiai yra 13 metų.
Ką apie tai galvoja patys paaugliai
Maždaug pusė paauglių — net 48 proc. — teigia, kad socialiniai tinklai jų bendraamžiams daro daugiau žalos nei naudos.
„Tikimės, kad mūsų išvados padės tėvams ir politikos formuotojams priimti pagrįstus sprendimus dėl sveiko skaitmeninio turinio vartojimo, kuris palaiko vaikų pažintinį vystymąsi“, — sako tyrimo autorius Samsonas Nivinsas.
Tyrėjai planuoja stebėti ir vyresnius nei 14 metų vaikus, kad patikrintų, ar ryšys tarp ekranų ir neatidumo išlieka.
Ar ekranų era susijusi su ADHD šuoliu?
Per pastaruosius 15 metų vaikų laikas prie ekranų išaugo drastiškai. Tuo pačiu laikotarpiu daugelyje šalių padaugėjo ADHD diagnozių.
Nors tyrėjai pabrėžia, jog negalima kalbėti apie tiesioginę priežastį, sutapimas verčia ieškoti atsakymų: ar intensyvi skaitmeninė stimuliacija gali persitvarkyti vaikų dėmesio mechanizmus?
Šalys pradeda riboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų
Vis daugiau vyriausybių mato, kad laukimo strategija — neveikia.
Malaizija nuo 2026 m. ribos socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų vaikams. Danija ir Norvegija taip pat žengia panašiu keliu.
Australija dar radikalesnė — nuo gruodžio 10 d. padidino minimalų amžių iki 16 metų.
Apribojimai taikomi ne tik „Facebook“. Jie apima ir „YouTube“, „X“, „TikTok“, „Snapchat“, „Reddit“, „Kick“, „Twitch“ ir kitas platformas. Tikslas — apsaugoti vaikus nuo žalingo turinio ir priklausomybę skatinančių dizaino elementų.
Kodėl ekspertai ragina pradėti nuo telefonų taisyklių
Daug tyrimų rodo, kad ankstyvas išmaniųjų telefonų naudojimas gali paveikti psichinę sveikatą, miegą ir emocijų reguliavimą. Dalis specialistų siūlo paprastą ribą: iki 13 metų — kuo mažiau socialinių tinklų, kuo daugiau gyvo bendravimo ir fizinės veiklos.
Tyrimo autoriai pabrėžia: ne technologijos pačios savaime yra „blogis“. Pavojus slypi tame, kaip jos sukonstruotos — nuolat skatinti likti ilgiau, naršyti daugiau ir reaguoti į kiekvieną signalą.
Kokia žinia siunčiama tėvams?
Naujasis tyrimas, paskelbtas žurnale „Pediatrics Open Science“, ragina nebijoti svarbiausio klausimo:
ar vaikai turėtų turėti neribotą prieigą prie socialinių tinklų — ir jei taip, nuo kokio amžiaus?
Vienas dalykas tampa aiškus: sprendimų nebeužtenka palikti vien šeimoms. Vis dažniau diskusijoje dalyvauja ir įstatymų leidėjai — nes kalbama ne tik apie pramogą, bet ir apie vaikų smegenų vystymąsi.
Šaltinis: https://publications.aap.org/pediatricsopenscience/article/doi/10.1542/pedsos.2025-000922/205729/Digital-Media-Genetics-and-Risk-for-ADHD-Symptoms
