Ar jūsų telefone nustatyti keli žadintuvai – 6:30, 6:37, 6:45 ir dar vienas „dėl visa ko“? Jei taip, jūs esate absoliuti dauguma. Mokslininkai skaičiuoja, kad taip elgiasi beveik 7 iš 10 žmonių, ir tai nėra nei tinginystė, nei valios stoka. Priešingai – tam tikromis sąlygomis tai gali būti net apsauginis mechanizmas, padedantis smegenims pabusti be staigaus „šoko“.
Rytinis pabudimas – ne tik įprotis, o sudėtingas biologinis procesas, kuriame susipina miegas, hormonai, asmenybė ir gyvenimo ritmas. Ir būtent čia snaudimo mygtukas įgauna visai kitą reikšmę.
Kodėl tiek daug žmonių nepakyla nuo pirmo skambučio
Didelis tyrimas, atliktas Stokholmo universitetas, parodė, kad 69 % žmonių reguliariai naudoja snaudimo funkciją arba nusistato kelis žadintuvus iš eilės. Vidutiniškai tarp pirmojo ir paskutinio skambučio praeina apie 22 minutes.
Psichologė dr. Alice Connors-Kellgren tai aiškina paprastai: daugeliu atvejų kūnas dar nėra pasiruošęs pabusti, net jei protas jau žino, kad reikia keltis. Tai ypač būdinga žmonėms, kurie miega per trumpai, turi vakarinį chronotipą („pelėdos“) arba gyvena nuolatinio miego deficito sąlygomis.
Tokiu atveju snaudimas nėra kaprizas – tai bandymas „suderinti laikrodžius“ tarp biologijos ir pareigų.
Ką apie jus pasako žadintuvų skaičius
Rytiniai įpročiai nėra atsitiktiniai. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie keliasi nuo vieno žadintuvo, dažniau pasižymi aukštesniu savireguliacijos lygiu – gebėjimu daryti tai, ko reikia, net kai nesinori. Tai nereiškia, kad kiti yra neatsakingi.
Žmonės, kurie nusistato kelis žadintuvus, dažniau:
- turi lankstesnį požiūrį į taisykles,
- prasčiau toleruoja staigų perėjimą iš miego į budrumą,
- rytais stipriau jaučia mieguistumą ir kūno „pasipriešinimą“.
Svarbu suprasti: tai asmenybės ir biologijos skirtumai, o ne charakterio trūkumai.
Kaip snaudimas veikia smegenis
Miego laboratorijose atlikti tyrimai atskleidė įdomų dalyką. Stebint smegenų bangas, širdies ritmą ir kvėpavimą nustatyta, kad iki 30 minučių trunkantis snaudimas gali pagerinti kognityvinę veiklą iškart po pabudimo.
Esminis momentas – iš kurios miego stadijos pabundate. Staigus pabudimas iš giliosios N3 stadijos dažnai sukelia vadinamąją miego inerciją: sunkumą mąstyti, sulėtėjusią reakciją, dezorientaciją. Keli žadintuvo signalai sumažina tikimybę pabusti būtent iš šios stadijos.
Trumpai tariant, snaudimas:
- „sušildo“ smegenis,
- leidžia pereiti į lengvesnes miego fazes,
- palengvina perėjimą į budrumą be staigaus streso.
Tyrimo autorė Tina Sundelin pabrėžia: jei snaudimas neviršija 30 minučių, nėra pagrindo jo atsisakyti – kai kuriems žmonėms tai net padeda jaustis budresniems ryte.
Kada snaudimo mygtukas pradeda kenkti
Vis dėlto mokslas perspėja: per ilgas ir per dažnas snaudimas gali turėti priešingą efektą. Paskutinėmis valandomis prieš pabudimą miegas tampa turtingas REM fazės, kuri svarbi emocijų reguliacijai ir atminčiai.
Jei žadintuvas skamba kas 5–10 minučių ilgą laiką, REM miegas nuolat nutraukiamas. Pasak miego tyrėjos dr. Rebecca Robbins, tai gali:
- padidinti rytinį stresą,
- sukelti dirglumą,
- ilgainiui pabloginti bendrą miego kokybę.
Ką iš tikrųjų verta suprasti apie rytinį kėlimąsi
Rytas – tai ne vien valios išbandymas. Tai biologijos, įpročių ir gyvenimo tempo rezultatas. Vieni žmonės pabunda akimirksniu, kitiems reikia kelių minučių pereinamojo laikotarpio. Abu variantai yra normalūs.
Trumpas snaudimas gali būti pagalba, o ne problema – tol, kol jis neperžengia ribos. Jei rytais vis tiek jaučiatės išsekę, tikroji priežastis dažniausiai slypi ne žadintuve, o per trumpame ar nekokybiškame miege.
Kartais ne žadintuvą reikia „sutvarkyti“, o visą miego režimą.
