Tropinis virusas, kuris anksčiau atrodė kaip tolima grėsmė, dabar kelia rimtą susirūpinimą Europos sveikatos ekspertams. Naujausi moksliniai tyrimai ir rekordiniai 2025 metų protrūkiai atskleidžia, kad čikungunijos virusas prisitaiko ir žemyne plinta kur kas greičiau, nei buvo prognozuota.
Tai, kas anksčiau buvo laikoma išskirtinai tropikų liga, dabar tvirtai įsitvirtina Europoje. Šį procesą tiesiogiai skatina klimato kaita ir vis labiau į šiaurę slenkantys Azijos tigriniai uodai (Aedes albopictus).
Kodėl virusas plinta greičiau nei tikėtasi?
2026 m. pradžioje paskelbtas britų mokslininkų tyrimas atskleidė šokiruojantį faktą: tigriniai uodai gali sėkmingai perduoti čikungunijos virusą net ir tada, kai oro temperatūra tėra 13–14 °C.
- Žemesnė riba: Ši nustatyta temperatūros riba yra net 2,5 °C žemesnė, nei mokslininkai manė anksčiau.
- Ilgesnis perdavimo sezonas: Dėl šio atradimo paaiškėjo, kad Pietų Europoje (Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje) infekcijos perdavimo rizika dabar tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius per metus. Tuo tarpu Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse šis rizikos langas atviras nuo trijų iki penkių mėnesių.
- Klimato veiksnys: Pasak tyrimo pagrindinio autoriaus Sandeep Tegar iš Jungtinės Karalystės Ekologijos ir hidrologijos centro, Europa šyla maždaug dvigubai greičiau nei likęs pasaulis. Dėl to tolesnis ligos plitimas į šiaurę yra tik laiko klausimas.
2025-ieji – rekordinių protrūkių metai
Mokslininkų perspėjimai labai greitai tapo realybe. 2025 metai Europos epidemiologinėje istorijoje įsimins kaip lūžio taškas:
- Masiniai atvejai Prancūzijoje ir Italijoje: Vien Prancūzijoje 2025 metais užfiksuota apie 800 vietiškai įgytų čikungunijos atvejų. Palyginimui – per visą praėjusį dešimtmetį šioje šalyje buvo registruota vos apie 30 šios ligos atvejų. Italija taip pat susidūrė su reikšmingais protrūkiais.
- Virusas slenka į šiaurę: Pirmą kartą vietinis čikungunijos atvejis užregistruotas Prancūzijos Elzaso regione. Specialistų teigimu, toks reiškinys šioje platumoje yra išskirtinis ir aiškiai rodo rizikos zonos plėtrą šiaurės kryptimi.
- Naujas Europos rekordas: Iš viso 2025 metais Europoje užfiksuoti net 27 vietiniai čikungunijos protrūkiai – tai didžiausias skaičius per visą stebėjimų istoriją.
Kas yra čikungunija ir kuo ji pavojinga?
Čikungunija – tai RNR virusas, kurį perneša infekuoti Aedes genties uodai, aktyviausi dienos metu.
- Sunkūs simptomai: Liga pasireiškia staigiu karščiavimu ir ypač stipriais, sekinančiais sąnarių skausmais.
- Ilgalaikės pasekmės: Nors liga retai baigiasi mirtimi, jos sukeltas sąnarių skausmas gali tęstis mėnesius ar net kelerius metus, smarkiai apribodamas žmogaus galimybę judėti ir dirbti. Vyresnio amžiaus asmenims (virš 65 metų) bei sergantiems lėtinėmis ligomis kyla didesnė sunkių komplikacijų rizika.
Kaip apsisaugoti keliaujantiems?
Kadangi virusas plinta per uodų įkandimus, o patys uodai veisiasi šiltoje aplinkoje ir stovinčiame vandenyje, pagrindinė gynyba yra fizinė apsauga:
- Vakcinacija: 2024 m. birželį Europos Komisija patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo čikungunijos – „Ixchiq“, skirtą suaugusiesiems nuo 18 metų. Vakcina registruota ir Lietuvoje, tačiau realus jos prieinamumas kol kas gali būti ribotas.
- Tinkama apranga: Lankantis rizikos zonose rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius, dengiančius didžiąją kūno dalį (ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes).
- Repelentai ir aplinka: Būtina naudoti uodus atbaidančias priemones. Taip pat labai svarbu gyvenamojoje aplinkoje nepalikti atvirų talpų su stovinčiu vandeniu (vazonų, kibirų), kur uodai galėtų veistis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena: jei grįžus iš kelionės po Pietų Europą ar kitas endemines šalis per 1–12 dienų staiga pakyla temperatūra ir prasideda stiprūs sąnarių ar galvos skausmai, būtina nedelsti, kreiptis į gydytoją ir būtinai informuoti jį apie buvusią kelionę.
