Įsivaizduokite absurdą: jūs mokate mokesčius ir sveikatos draudimą visą savo gyvenimą. Jei jums lūžta koja, valstybė ją sugipsuoja. Jei jums sustoja širdis, valstybė apmoka dešimtis tūkstančių kainuojančią operaciją. Tačiau vos tik jūs praveriate burną, valstybinė sveikatos apsaugos sistema ciniškai nusisuka ir palieka jus laukiniam kapitalizmui. Odontologija Lietuvoje nustojo būti bazine sveikatos priežiūra. Ji tapo prabangos industrija, kurioje teisė tiesiog sukramtyti maistą vidurinę klasę varo į bankrotą.
Vartojimo paskola… už teisę kramtyti
Susipažinkite su Dariumi. Jam 45-eri, jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, sąžiningai moka visus mokesčius, įskaitant ir Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Prieš mėnesį dėl ūmaus uždegimo jam teko skubiai ištraukti du krūminius dantis.
Norėdamas atstatyti prarastus dantis (nes be jų deformuojasi žandikaulis, genda virškinimas, o šypsena su „skylėmis“ grasina ir darbo vietos praradimu), Darius kreipiasi į privačią odontologijos kliniką. Gydymo planas, apimantis du implantus ir gretimų dantų sutvarkymą, pribloškia – 3500 eurų.
Ką daryti žmogui, kuris neuždirba tūkstančių, o valstybinėje poliklinikoje jam pasiūloma geriausiu atveju „valstybinė plomba“ po trijų mėnesių laukimo eilėje? Darius padaro tai, ką daro tūkstančiai lietuvių: jis eina į banką ir pasiima vartojimo paskolą su plėšikiškomis 15 % palūkanomis. Vyras moka bankui palūkanas vien tam, kad galėtų atlikti bazinę biologinę funkciją – normaliai kramtyti maistą ir neprarasti orumo.
Anatominis absurdas: nuo kada burna nebėra kūno dalis?
Didžiausias šios sistemos cinizmas yra medicininis. Lietuvos sveikatos politika tyliai įtvirtino absurdą, esą dantys yra kažkokia atskira, nuo organizmo nepriklausoma kosmetinė detalė, kaip manikiūras ar šukuosena.
Tai yra antimiokslinis melas. Kiekvienas kardiologas patvirtins, kad negydomas dantų ėduonis ir periodontitas yra tiesioginis kelias į širdies ir kraujagyslių ligas. Bakterijos iš pūliuojančių dantenų patenka tiesiai į kraujotaką, pažeidžia širdies vožtuvus ir didina infarkto riziką.
Tačiau valstybės logika čia iškrypusi: mes taupome jūsų dantų sąskaita (nes tai „prabanga“), bet vėliau išleidžiame dešimtis tūkstančių jūsų infarkto gydymui reanimacijoje, kurį sukėlė tie patys laiku nesutvarkyti dantys. Mes atskyrėme burną nuo kūno, kad pateisintume valstybinės medicinos kapitulaciją prieš privatų odontologijos verslą.
Iliuzinė nemokama pagalba ir „raunamųjų“ konvejeris
Galbūt sakysite: „Bet juk poliklinikose yra nemokamų odontologų!“ Taip, jie ten yra. Tačiau pažiūrėkime tiesai į akis – kokia tai pagalba?
- Mirtinos eilės: Ūmaus skausmo atveju jums galbūt padės, bet planiniam dantų tvarkymui talonėlio teks laukti mėnesius.
- Pasenusios medžiagos: Valstybė kompensuoja tik pačias pigiausias, bazinės kokybės medžiagas. Už modernią šviesoje kietėjančią plombą vis tiek teks susimokėti.
- Protezavimo viltis – tik pensininkams: Darbingo amžiaus žmogui valstybė nekompensuoja nei implantų, nei sudėtingo protezavimo (išskyrus retas išimtis).
Rezultatas? Valstybinės poliklinikos su chronišku finansavimo trūkumu virto „raunamųjų konvejeriais“. Gydytojui tiesiog neapsimoka ir neužtenka laiko valandų valandas gelbėti sudėtingą dantį su prastomis medžiagomis. Dantis išraunamas, ir pacientas paliekamas likimo valiai – arba eiti į privačią kliniką ir mokėti tūkstančius už implantą, arba likti bedančiu.
Skurdo mokestis: kodėl lietuviai laukia iki paskutinės minutės?
Ši laukinio kapitalizmo sistema odontologijoje tiesiogiai žaloja visuomenės sveikatą. Žmonės nėra kvaili ar nevalyvi – jie tiesiog neturi pinigų.
Matydami privačių klinikų kainoraščius, kur net paprastas plombavimas su kanalo valymu gali kainuoti 150–300 eurų, vidutines pajamas gaunantys žmonės atidėlioja vizitą. Jie kenčia skausmą, geria nuskausminamuosius ir laukia iki tos minutės, kol uždegimas tampa nepakeliamas. Tada, užuot išgelbėjus dantį už 100 eurų, tenka jį rauti ir statyti implantą už 1000 eurų.
Tai uždaras skurdo ratas. Dantys tapo akivaizdžiausiu socialinės klasės indikatoriumi Lietuvoje. Turtingieji turi sveikas, baltas šypsenas ir išsaugotą sveikatą, o dirbančioji vidurinė klasė paverčiama bankų skolininkais vien už teisę išsaugoti bazinį žmogiškąjį orumą.
Atėjo laikas reikalauti, kad valstybė grąžintų burną prie kūno. Odontologija nėra kosmetologija. Tai pamatinių žmogaus sveikatos poreikių tenkinimas, kurį privalo padengti dešimtmečius mokamas Privalomasis sveikatos draudimas.
