Depresija, kuri dažnai laikoma emocine ar psichologine problema, gali turėti labai realių pasekmių kelyje. Naujas Vašingtono universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus vairuotojai, sergantys didžiąja depresija (MDD), vairuoja rizikingiau, staigiau stabdo ir dažniau viršija greitį nei tie, kurie depresijos neturi.
Vyresni vairuotojai – vis svarbesnė kelių saugumo grandis
Tyrime dalyvavo 395 asmenys, kurių vidutinis amžius buvo apie 70 metų. Visi jų automobiliai buvo aprūpinti specialia įranga, stebinčia vairavimo įpročius realiuoju laiku – nuo variklio užvedimo iki kelionės pabaigos.
Iš šios grupės 85 dalyviams buvo diagnozuotas didelės depresijos sutrikimas. Po metų trukusios analizės paaiškėjo, kad jie:
- dažniau staigiai stabdė,
- įvažiavo į posūkius per greitai,
- vairavo nepastoviau ir labiau impulsyviai.
Net atsižvelgus į tokius veiksnius kaip vaistų vartojimas ar fizinės sveikatos skirtumai, šie modeliai išliko reikšmingi.
Kodėl depresija veikia vairavimą
Mokslininkų teigimu, depresija mažina koncentraciją, reakcijos greitį ir sprendimų priėmimo gebėjimus.
Pasak Mayo klinikos, didžiosios depresijos sutrikimas gali sulėtinti ne tik mąstymą, bet ir kūno judesius, todėl vairuotojams sunkiau greitai reaguoti į netikėtus įvykius kelyje.
Kai kuriems depresija sergantiems žmonėms būdingas sumažėjęs dėmesio išlaikymas ar nerimas, dėl ko jie dažniau daro klaidų, ypač naktį ar nepažįstamuose keliuose.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Pagal JAV Nacionalinio kelių saugumo instituto duomenis, 2022 m. eismo įvykiuose žuvo daugiau nei 42 tūkst. žmonių, iš jų 5,6 tūkst. buvo vyresni nei 70 metų.
Tuo pat metu apie 21 mln. amerikiečių sirgo didžiąja depresija – tai sudaro maždaug 8 proc. visų suaugusiųjų.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. JAV gyvens net 88 mln. žmonių, vyresnių nei 65 metų, o tai reiškia, kad ši amžiaus grupė taps viena iš pagrindinių kelių eismo dalyvių.
Tyrėjų išvada: depresijos diagnostika gali gelbėti gyvybes
Tyrimo autoriai teigia, kad vėlyvosios depresijos atpažinimas ir gydymas gali būti ne tik psichinės sveikatos, bet ir kelių saugumo klausimas.
„Reguliarus vyresnio amžiaus vairuotojų patikrinimas dėl depresijos ir kognityvinių sutrikimų, kartu su individualiai pritaikytomis vairavimo saugumo programomis, gali padėti išvengti nelaimių ir ilgiau išlaikyti savarankiškumą“, – rašoma tyrimo išvadose.
Ką tai reiškia praktikoje
Ekspertai siūlo, kad pagyvenę vairuotojai, ypač tie, kurie gydosi nuo depresijos, turėtų:
- vengti vairuoti naktį ar blogomis oro sąlygomis,
- rinktis pažįstamus maršrutus,
- reguliariai tikrintis sveikatą ir vaistų poveikį.
Tokie, atrodytų, paprasti sprendimai gali sumažinti avarijų riziką ir apsaugoti tiek pačius vairuotojus, tiek kitus eismo dalyvius.
Apibendrinimas: depresija – ne tik emocinė, bet ir fiziologinė būklė, galinti paveikti mūsų refleksus, dėmesį ir gebėjimą priimti sprendimus. Vyresnio amžiaus žmonių psichinės sveikatos priežiūra – tai ir kelių saugumo klausimas, kuris ateinančiais dešimtmečiais taps vis aktualesnis.
