Karštomis dienomis, kai oras labai drėgnas, gerokai daugiau žmonių atsiduria ligoninių skubios pagalbos skyriuose dėl širdies ir kraujagyslių problemų – tai atskleidžia naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Science of the Total Environment”. „Žinome, kad didelis karštis gali neigiamai paveikti sveikatą, bet niekada nesitikėjau tokio drastiško rizikos padidėjimo, kai atsižvelgiame ir į didelę drėgmę”, – komentavo pagrindinis tyrimo autorius Mostafijuras Rahmanas.
Kodėl širdis kenčia nuo karšto oro: biologiniai mechanizmai
Tulane universiteto Naujajame Orleane tyrėjai paaiškina, kad aukšta temperatūra labai apkrauna širdį. Tokiomis sąlygomis ji turi dirbti intensyviau, kad pumpuotų kraują į odą ir padėtų organizmui atvėsti. Šis papildomas krūvis gali sukelti širdies priepuolį ar insultą, ypač žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tyrimas parodė, kad didelė drėgmė gali padidinti tokių pavojingų įvykių riziką net iki šešių kartų. Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 340 000 pacientų duomenis Dakoje, Bangladeše. Visi jie buvo hospitalizuoti dėl širdies ir kraujagyslių problemų 2014–2019 metų laikotarpiu.
Stulbinantys tyrimo rezultatai
Kiekvienos hospitalizacijos dieną buvo išmatuota temperatūra ir drėgmė. Rezultatai atskleidė:
- Esant aukštesnei nei 29°C temperatūrai ir žemai drėgmei, širdies ligų rizika padidėjo 4,4%
- Esant labai didelei drėgmei (virš 82%), rizika išaugo iki stulbinančių 26,7%
- Šis poveikis buvo vienodas visiems pacientams, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties
Kodėl drėgmė taip pavojinga?
Mokslininkai aiškina, kad dėl didelės drėgmės prakaitas sunkiau išgaruoja, todėl organizmui tampa daug sunkiau atvėsti natūraliai. Dėl to širdis priverstinai turi dirbti dar intensyviau, o tai gali sukelti gyvybei pavojingas situacijas. Organizmas paprasčiausiai nebegali efektyviai reguliuoti savo temperatūros.
„Nesitikėjau tokio drastiško rizikos padidėjimo”
„Žinome, kad didelis karštis gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, bet niekada nesitikėjau tokio drastiško rizikos padidėjimo, kai atsižvelgiama ir į didelę drėgmę”, – pabrėžė pagrindinis tyrimo autorius Mostafijuras Rahmanas. Jis akcentuoja, kad diskutuojant apie klimato kaitą būtina atsižvelgti ne tik į temperatūrą, bet ir į drėgmės lygį.
Globalinė problema ir sprendimai
Šie rezultatai ypač reikšmingi Bangladešui – šaliai, kuri yra viena labiausiai pažeidžiamų klimato kaitos padarinių. Sostinėje Dakoje oro kondicionavimas namuose vis dar yra prabanga daugumai gyventojų.
Tyrimo vadovas Rahmanas tikisi, kad šios išvados paskatins politikos formuotojus imtis konkrečių veiksmų tiek Bangladeše, tiek kitose šalyse, kur aukštos temperatūros ir drėgmės derinys kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai.
Mokslininkas pažymi, kad milijardai žmonių visame pasaulyje – nuo Pietryčių Azijos iki Afrikos – kenčia nuo kylančios temperatūros poveikio, tačiau turi labai ribotą prieigą prie oro kondicionavimo sistemų.
Praktinės rekomendacijos apsisaugojimui
Tyrėjai ragina vyriausybes kurti išankstinio įspėjimo sistemas apie pavojingas oro sąlygas miestuose. Taip pat svarbu, kad žmonės išsiugdytų gyvybinius įpročius, padedančius išgyventi karščio bangas:
- Reguliariai gerti vandenį – nesulaukti troškulio jausmo
- Likti namuose karščiausiu paros metu (12-16 val.)
- Dėvėti kvėpuojančius, šviesius drabužius iš natūralių audinių
- Naudotis viešosiomis vėdinamomis erdvėmis – prekybos centrais, bibliotekomis
- Vengti fizinio aktyvumo karščiausiu paros metu
- Stebėti savo savijautą ir nedelsiant kreiptis pagalbos pajutus simptomus
Išvada
Tyrimas atskleidžia kritiškai svarbią informaciją apie drėgmės ir karščio derinio pavojų sveikatai. Klimato kaita daro šią problemą vis aktualesnę daugelyje pasaulio regionų. Būtina ne tik individuali prevencija, bet ir sisteminiai sprendimai – nuo miestų planavimo iki visuomenės sveikatos politikos pokyčių. Tik kompleksiniai veiksmai gali padėti apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius nuo vis dažnėjančių ekstremalių oro sąlygų.
Šaltinis: https://www.medonet.pl/zdrowie/zdrowie-dla-kazdego,upal-i-wilgotnosc-to-smiertelne-combo–ryzyko-zawalu-rosnie-szesciokrotnie,artykul,87325097.html
