Druska daugelį metų buvo laikoma kraujospūdžio priešinke – ir tiek. Tačiau nauji tyrimai parodė, kad pavojai kur kas gilesni nei vien tonometro rodmenys. Lenkijos ir Australijos mokslininkų atlikta didelio masto analizė atskleidė: druskos perteklius tiesiogiai kenkia kraujagyslėms net ir tiems žmonėms, kurių kraujospūdis visiškai normalus. Kitaip tariant, net tie, kurie mano „man spaudimas geras, man druskos bijoti nereikia“, rizikuoja kur kas labiau, nei supranta.
Straipsnyje, publikuotame mokslo žurnale Nutrients, druska vadinama ne tik rizikos veiksniu, bet ir savotišku „autonominiu“ kraujagyslių pažeidėju. Tyrėjai teigia, kad jos poveikis – daugialypis ir klastingas: ji kenkia arterijoms tiesiogiai, veikia žarnyną ir netgi perprogramuoja mūsų imunitetą.
Kaip druska iš tikrųjų naikina kraujagysles?
1. Pažeidžia kraujagyslių vidinį apsauginį sluoksnį
Arterijų vidus padengtas itin plonu sluoksniu – endotelio „danga“, kuri elgiasi kaip savotiškas teflonas: prie jo sunkiai limpa cholesterolis ir kiti nepageidaujami junginiai. Druskos perteklius šį sluoksnį išretina ir pažeidžia. Kraujagyslė tampa šiurkšti, standesnė, o prie jos paviršiaus daug lengviau prikimba apnašos, lemiančios aterosklerozę.
2. Sukelia žarnyno mikrobiomo disbalansą
Mikrobiomas – trilijonai bakterijų, reguliuojančių imunitetą, medžiagų apykaitą ir uždegimines reakcijas. Per didelis druskos kiekis mažina gerųjų bakterijų įvairovę ir skatina tokių junginių gamybą, kurie kelia lėtinį uždegimą. Šis uždegimas, nuolat veikdamas kraujagysles, greitina jų senėjimą, siaurina spindį ir didina kraujo krešulių riziką.
3. Paveikia imuninę sistemą taip, kad ji ima „pulti“ kraujagysles
Vienas iš įdomiausių tyrėjų atradimų: druska skatina kaulų čiulpus gaminti pernelyg aktyvias imunines ląsteles. Vietoj to, kad jos gintų nuo infekcijų, jos migruoja į kraujagysles ir dalyvauja aterosklerozinių plokštelių formavime. Tai tarsi savęs žalojimo mechanizmas – organizmas ima naikinti savo pačių kraujotakos sistemą.
Kodėl tai pavojinga, net jei kraujospūdis normalus?
Tai, kas ilgą laiką atrodė paradoksas, dabar tampa aišku: druska gali sukelti širdies priepuolį ar insultą nepadidindama kraujospūdžio. Tiesiogiai pažeistos kraujagyslės gali susiaurėti, užsikimšti ar išsivystyti pavojingi uždegiminiai židiniai, kurie plyšta ir sukelia infarktą ar insultą.
Dėl šios priežasties natris laikomas vienu labiausiai neįvertintų rizikos veiksnių, nes daugelis žmonių mano, kad „jei spaudimas normalus, druskos poveikis man negresia“.
Kaip apsisaugoti? Rekomendacijos kasdieniam gyvenimui
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos per dieną – tai vienas arbatinis šaukštelis. Tačiau realybėje dauguma Lietuvos žmonių suvartoja dvigubai ar net trigubai daugiau, dažnai to net nesuprasdami. Didžioji druskos dalis slypi ne druskinėje, o pramoniniuose produktuose.
Paslėptos druskos šaltiniai:
- greitas maistas
- pusgaminiai
- dešrelės ir mėsa
- konservai
- sūriai
- duona
- užkandžiai (traškučiai, krekeriai, riešutai su prieskoniais)
Sumažinus šių produktų vartojimą, poveikis kraujagyslėms mažėja jau per kelias savaites.
Ką dar galime padaryti?
- rinktis produktus su ženklu „mažiau druskos“
- įprastus padažus (sojų, kečupą, BBQ) vartoti saikingai
- patiekalus gardinti žolelėmis, česnaku, citrina, o ne papildoma druska
- gaminti namuose – čia patys kontroliuojame druskos kiekį
- atidžiai skaityti etiketes (kai kuriuose produktuose gali būti 2–3 g druskos vienoje porcijoje)
Išvada: problema, kurią galime išspręsti patys
Druska iš tiesų veikia tyliai – ji nekelia skausmo, nesukelia staigių simptomų, todėl lengva jos poveikį nuvertinti. Tačiau būtent dėl to ji tokia pavojinga. Kraujagyslių pažeidimai kaupiasi metų metus, kol vieną dieną pasireiškia širdies priepuoliu, insultu ar staigia kraujotakos komplikacija.
Gera žinia ta, kad ši rizika lengvai valdoma. Druskos sumažinimas – vienas efektyviausių būdų apsaugoti save nuo kraujagyslių ligų, o jo rezultatai ilgainiui prilygsta vaistų poveikiui.
Kiek druskos šiandien buvo jūsų lėkštėje – kartais tai klausimas, galintis nulemti jūsų širdies sveikatą.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
