Alavijas – augalas, kurį daugelis augina ant palangės net nesusimąstydami, kokią galią jis slepia. Senovės Egipte jis buvo laikomas nemirtingumo ir ilgaamžiškumo simboliu, o šiandien vis dažniau vadinamas natūraliu pagalbininku tiems, kurie nori pagerinti savijautą, virškinimą ir net sumažinti svorį. Šis augalas išsiskiria tuo, kad veikia ne vieną organizmo sistemą – nuo odos iki kepenų.
Natūrali pagalba ne tik išoriškai
Daugeliui alavijas pirmiausia siejasi su nudegimais ar smulkiais įsipjovimais. Nupjautas lapas ir jo gelis dažnai naudojami kaip greita namų priemonė, padedanti nuraminti odą. Tai ne atsitiktinumas – alavijo gelyje gausu priešuždegiminių, antibakterinių ir regeneruojančių medžiagų, kurios skatina greitesnį gijimą.
Tačiau alavijo vertė neapsiriboja vien išoriniu naudojimu. Gelio pavidalu jis vartojamas ir į vidų, o būtent čia atsiskleidžia jo poveikis visam organizmui.
Kas vyksta organizme, kai alavijas vartojamas reguliariai
Alavijo sudėtyje esantys fermentai padeda skaidyti cukrus ir riebalus, todėl šis augalas dažnai minimas svorio metimo kontekste. Jis gali prisidėti prie sklandesnio virškinimo, padėti kovoti su vidurių užkietėjimu ir palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą.
Stimuliuodamas žarnyno veiklą, alavijas padeda organizmui efektyviau pašalinti susikaupusius nereikalingus likučius. Dėl šios priežasties jis dažnai siejamas su lengvu detoksikaciniu poveikiu bei kepenų ir inkstų veiklos palaikymu.
Skrandžiui ir žarnynui – raminantis poveikis
Alavijo gelis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali būti naudingos žmonėms, kenčiantiems nuo skrandžio ar žarnyno dirginimo. Jis dažnai minimas kaip pagalbinė priemonė esant padidėjusiam rūgštingumui, jautriam skrandžiui ar lėtiniams virškinimo sutrikimams.
Kai kuriais atvejais alavijo vartojimas siejamas su sumažėjusiais diskomforto pojūčiais sergant dirgliosios žarnos sindromu ar kitomis uždegiminėmis žarnyno būklėmis, nors tokiais atvejais svarbu vertinti individualią organizmo reakciją.
Oda, kuri tai „pajunta“ pirmoji
Reguliarus alavijo vartojimas, tiek išoriškai, tiek iš vidaus, dažnai siejamas su odos būklės pagerėjimu. Mažesnis uždegimas organizme gali reikšti retesnius spuogus, ramesnę odą ir geresnę savijautą sergant egzema ar psoriaze.
Dėl antioksidantų ir vitaminų alavijas dažnai vadinamas augalu, padedančiu kovoti su priešlaikiniais senėjimo požymiais – oda tampa elastingesnė, lygesnė, labiau sudrėkinta.
Kodėl verta auginti alaviją namuose
Alavijas nėra reiklus augalas. Jam tinka šviesi vieta be tiesioginės kaitrios saulės, o laistymas reikalingas tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta. Žiemą jam pakanka vos kelių laistymų per mėnesį, vasarą – kas porą savaičių.
Svarbi detalė – gydomąjį poveikį labiausiai turi subrendęs augalas. Paprastai alavijas „subręsta“ tik sulaukęs ketverių ar penkerių metų, todėl kantrybė šiuo atveju tampa dar viena natūralaus gydymo dalimi.
Ne veltui šis augalas išliko aktualus tūkstančius metų – nuo senovės civilizacijų iki šiuolaikinių namų palangių.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
