Pripažinkime – vaizdas, kai dvimetis sėdi vežimėlyje įsikniaubęs į tėvų išmanųjį telefoną, tapo mūsų kasdienybe. Tai patogu: vaikas ramus, tėvai turi minutėlę atokvėpio. Tačiau oftalmologė, profesorė Agnieszka Kamińska perspėja, kad ši „elektroninė auklė“ turi milžinišką ir, deja, dažnai negrįžtamą kainą.
Gydytoja tiesiai šviesiai sako: mes auginame kartą, kurios akys fiziškai deformuojasi. Ir tai nėra tik paprastas regėjimo pablogėjimas, kurį ištaisys stilingi akiniai. Kalbame apie ligą, kuri keičia akies struktūrą visam gyvenimui.
Kodėl mažas ekranas yra didelis priešas?
Dažnai manoma, kad televizorius ir telefonas kenkia vienodai. Profesorė A. Kamińska pabrėžia esminį skirtumą: kuo mažesnis ekranas ir kuo arčiau akių jis laikomas, tuo žalingesnis poveikis. Kai vaikas valandų valandas žiūri į mažą, mirgantį tašką, jo akies raumenys patiria nenormalią įtampą.
Telefonų ekranai skleidžia mikrovibracijas, kurios verčia akį nuolat, be poilsio fokusuotis. Ilgainiui tai sukelia akomodacijos sutrikimus. Tačiau baisiausia yra tai, kas vyksta fiziškai – dėl nuolatinės įtampos akies obuolys ima ilgėti. Tai nėra natūralus augimas, tai – patologija. Prasideda trumparegystės epidemija, kurią dar labiau paspartino pandemija ir nuotolinis mokymasis, kai vaikai buvo prikaustyti prie ekranų.
Akiniai problemos neišsprendžia – pokyčiai lieka visam laikui
Daugelis tėvų galvoja: „Nieko tokio, nupirksime akinius arba ateityje padarysime lazerinę korekciją.“ Profesorė įspėja, kad tai pavojingas mitas. Akiniai koreguoja tik tai, kaip matote, bet jie nepagydo pačios akies.
Kai akies obuolys pailgėja, šis procesas yra negrįžtamas – akis niekada nebesusitrauks atgal į normalią formą. Ištampyta akies struktūra reiškia, kad tinklainė ir gyslainė tampa pažeidžiamesnės. Tokiems žmonėms ateityje smarkiai padidėja itin rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, tinklainės atšokimo, rizika. Tai nebe kosmetinė problema, o grėsmė visiškai prarasti regėjimą.
„Pavargusių tėvų“ sindromas
Gydytoja pastebi nerimą keliančią tendenciją: telefonai atsiduria 2–3 metų vaikų rankose. Dažniausiai tai ne piktavališkumas, o tiesiog tėvų nuovargis ir laiko stoka. Lengviau duoti planšetę nei užsiimti kita veikla. Tačiau tokiam mažam, besivystančiam organizmui tai yra didžiulis krūvis. Akis, kuri turėtų mokytis žiūrėti į tolį ir tyrinėti pasaulį, yra priverčiama dirbti „artimo matymo“ režimu, kuriam ji dar nėra pasiruošusi.
Pavojus gresia ne tik vaikams
Nors daugiausia kalbama apie mažuosius, suaugusieji taip pat nėra saugūs. Vyresniame amžiuje, ypač peržengus 40 metų ribą, akių sveikata tampa tiesioginiu bendros organizmo būklės atspindžiu.
Nuolatinis žiūrėjimas į ekranus, derinamas su pasyviu gyvenimo būdu, prisideda prie diabeto ar hipertenzijos, o šios ligos kerta per akis. Oftalmologai vis dažniau diagnozuoja tinklainės kraujagyslių užsikimšimus ar geltonosios dėmės degeneraciją – ligas, kurios gali baigtis aklumu.
Ką daryti? Profesorės patarimas paprastas, bet gyvybiškai svarbus: reguliarus miegas, sveika mityba ir vizitai pas oftalmologą ne tada, kai jau nebematote, o profilaktiškai. Būtina matuoti akispūdį ir atlikti išsamius tyrimus. O svarbiausia – kartais tiesiog padėti telefoną į šalį ir leisti akims pailsėti žiūrint į tolį. Jūsų akys (ir jūsų vaikai) jums už tai padėkos.
Šaltinis: https://tech.wp.pl/ekspertka-alarmuje-smartfony-powoduja-nieodwracalne-zmiany-w-oczach,7237341082843648a
