Smulkūs, tamsiai rudi ir labai ryškaus aromato gvazdikėliai yra vieni iš tų prieskonių, kurie iš karto sukelia asociacijas su žiema, šilta arbata ir jaukia virtuve. Tačiau už šio intensyvaus aromato slypi stebėtinai turtinga istorija ir platus panaudojimo spektras – tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje, rašo „worldofspice.co.uk“.
Gvazdikėliai iš tikrųjų yra džiovinti gvazdikėlių medžio žiedpumpuriai, kilę iš Indonezijos Molukų salų, kadaise vadintų Prieskonių salomis.
Viduramžių Europoje jie buvo tokie vertingi, kad buvo laikomi prabangos daiktu – mažas maišelis buvo vertas savo svorio auksu.
Prieskonių prekyba netgi turėjo įtakos pasaulio istorijai – portugalai, olandai ir britai konkuravo dėl prieigos prie gvazdikėlių auginimo regionų. Šiandien gvazdikėliai yra lengvai prieinami, tačiau jų egzotiška kilmė vis dar suteikia jiems ypatingo patrauklumo.
Skonis ir aromatas, kurių neįmanoma supainioti
Gvazdikėlių skonis šiltas, aitrus, šiek tiek saldus ir labai stiprus, todėl jie naudojami nedideliais kiekiais. Aromatą suteikia eteriniai aliejai, ypač eugenolis, kuris yra pagrindinė veiklioji medžiaga.
Būtent dėl šio intensyvumo gvazdikėliai puikiai tinka:
- karštam vynui ir žiemos gėrimams;
- sausainiams, meduoliams ir pyragams;
- marinatams ir uogienėms;
- mėsos ir ryžių patiekalams, ypač rytietiškoje virtuvėje.
Šildantis gvazdikėlių gėrimas su medumi ir citrina
Šis gėrimas yra šiltas, šiek tiek aštrus ir maloniai aromatingas. Gvazdikėliai suteikia sodrumo, citrina – gaivumo, o medus viską subalansuoja švelniu saldumu.
Ingredientai (1–2 puodeliams)
- 500 ml vandens
- 5–7 gvazdikėliai
- 1 cinamono lazdelė (nebūtina)
- 1–2 griežinėliai šviežio imbiero (nebūtina)
- 1–2 arb. šaukšteliai medaus (pagal skonį)
- 1–2 arb. šaukšteliai šviežiai spaustų citrinų sulčių
Paruošimas
Užvirinkite vandenį puode. Sudėkite gvazdikėlius, cinamono lazdelę ir imbierą. Sumažinkite kaitrą ir virkite ant silpnos ugnies 5–10 minučių, kad prieskoniai išskleistų savo aromatą.
Nuimkite nuo ugnies, leiskite pritraukti kelias minutes, tada nukoškite. Kai gėrimas šiek tiek atvės (nebeužvirs), įpilkite medaus ir citrinos sulčių. Išmaišykite ir patiekite šiltą.
Kaip gerti?
- Peršalimo metu – 1–2 kartus per dieną, geriausia vakare.
- Po sotaus valgio – mažame puodelyje, virškinimui palengvinti.
- Kaip nealkoholinė alternatyva karštam vynui.
Jei norite intensyvesnio skonio, prieš virdami galite lengvai susmulkinti vieną gvazdikėlį, bet nepersistenkite – gėrimas gali tapti per aštrus.
Gvazdikėliai liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje gvazdikėliai nuo seno naudojami kaip natūrali priemonė nuo įvairių negalavimų.
Populiariausi liaudies metodai
- Dantų skausmui malšinti: kaip laikina priemonė kramtomi gvazdikėliai arba tepamas aliejus ant skaudamo danties, nes jis pasižymi lengvu nuskausminamuoju ir antibakteriniu poveikiu.
- Virškinimui: arbata su gvazdikėliais geriama pilvo pūtimui ir sunkumo jausmui po valgio mažinti.
- Peršalus: į arbatą dedama gvazdikėlių kartu su medumi, citrina ar imbieru, tikint, kad jie padeda sušildyti kūną.
- Esant blogam burnos kvapui: vienas gvazdikėlis burnoje veikia kaip natūralus gaiviklis.
Svarbu prisiminti, kad liaudiški metodai gali suteikti palengvėjimą, tačiau jie nepakeičia gydytojo konsultacijos, ypač esant rimtiems simptomams.
Gvazdikėliai už virtuvės ribų
Įdomu tai, kad gvazdikėliai naudojami ne tik patiekaluose:
- jie dedami į spinteles nuo kandžių;
- naudojami natūraliuose oro gaivikliuose;
- kai kuriose kultūrose – aromaterapijoje, nes kvapas laikomas šildančiu ir stimuliuojančiu.
Net vienas ar du pumpurai gali užpildyti kambarį būdingu aromatu.
Mažas kiekis – didelis poveikis
Gvazdikėliai yra puikus pavyzdys, kaip mažas kiekis gali turėti didelės įtakos. Jie praturtina maistą, suteikia šilumos šaltaisiais mėnesiais ir primena laikus, kai prieskoniai buvo brangūs kaip auksas. Galbūt todėl gvazdikėliai vis dar traktuojami su tam tikra pagarba – jie naudojami retai, bet su tikslu.
