Kosmetika, kuri kainuoja kelis eurus ir žada „stebuklingą“ efektą, vis dažniau tampa ne grožio, o sveikatos problema. Dermatologai Baltijos šalyse pastebi aiškią tendenciją: vis daugiau pacientų kreipiasi dėl staigių odos reakcijų – paraudimo, niežulio, bėrimų, kontaktinio dermatito – nors anksčiau neturėjo nei alergijų, nei jautrios odos istorijos. O tiriant priežastis vis dažniau paaiškėja tas pats atsakymas: kosmetika ar odos priežiūros priemonės užsakytos iš itin populiarių kiniškų platformų, tokių kaip „Temu“ ir „Shein“.
Tokią situaciją viešai apibūdina ir dermatologė bei tinklaraštininkė Alina Broka iš Estijos „Medemis“ klinikos. Jos teigimu, jei prieš metus panašių atvejų praktiškai nebuvo, šiemet jau galima kalbėti apie naują bangą, kurią gydytojai turi tirti tarsi kriminalinį incidentą – bandydami „atkurti“, kokia priemonė, iš kur ir kada buvo panaudota.
Staigūs bėrimai be jokios alergijos istorijos: kas pasikeitė per metus
Dermatologė pasakoja, kad pastaruoju metu pacientai vis dažniau ateina su iš pažiūros nepaaiškinama problema: žmogus tvirtina niekada nebuvęs alergiškas, nenaudojęs agresyvios kosmetikos, o oda staiga reaguoja stipriai – kartais net taip, kad neįmanoma ignoruoti.
Tokiais atvejais gydytojas natūraliai pradeda ieškoti išorinio dirgiklio. Ir būtent čia, pasak Brokos, atsiranda „detektyvinis darbas“ – gydytojas turi ne tik įvertinti simptomus, bet ir išsiaiškinti visą paciento naujausių pirkinių, naudotų priemonių, net drabužių ar aksesuarų istoriją. Nes dirgiklis gali būti ne vien kremas – tai gali būti ir dažais ar cheminėmis medžiagomis apdorotas audinys, kuris liečiasi su oda.
„Kai kas nors pasako, kad užsisakė odos priežiūros produktų iš „Temu“, man plyšta širdis“, – pripažįsta gydytoja. Tai frazė, kuri išryškina ne emociją, o realų medicininį nerimą – nes tokiais atvejais neaišku, ką tiksliai pacientas užtepė ant odos.
Problema – ne tik drabužiai: kosmetika tampa itin rizikingu segmentu
Iki šiol visuomenės diskusijose daugiausia kritikos tekdavo pigiems drabužiams – dėl sintetinių audinių, dažiklių, gamybos taršos ir galimų kenksmingų medžiagų. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad kosmetika yra dar pavojingesnė sritis, nes ji tepama tiesiai ant odos, o kartais – ant pažeistos odos, vokų, lūpų, veido.
Būtent todėl kosmetika tampa itin jautriu produktu: jei jos sudėtis ar saugumas nėra patvirtinti, pasekmės gali pasireikšti greitai ir labai aiškiai.
ES įspėjimai: kosmetika – viena dažniausių nesaugių prekių kategorijų
Remiamasi ir Europos Sąjungos greitojo perspėjimo sistema „Safety Gate“, kuri fiksuoja pavojingus gaminius ES rinkoje. Nurodoma, kad 2024 m. kosmetika sudarė net 36 proc. visų įspėjimų dėl importuotose siuntose aptiktų nesaugių gaminių, o didelė dalis atvejų buvo susijusi su produkcija iš Kinijos, įsigyta per tokias platformas kaip „Temu“ ir „Shein“.
Tai svarbus indikatorius, nes „Safety Gate“ nėra nuomonė ar „interneto panika“ – tai sistema, paremta realiais laboratoriniais tyrimais, patikrinimais ir institucijų sprendimais, kai produktai laikomi rizikingais sveikatai.
Kodėl kosmetika iš tokių platformų kelia klausimų: „niekas realiai neatsako už saugumą“
Esminė rizika, kurią išskiria dermatologai, yra atsakomybės vakuumas. Kai produktas perkamas iš ES rinkoje veikiančių gamintojų ar platintojų, galioja griežta reguliavimo sistema, reikalaujanti dokumentacijos, atsekamumo, sudėties deklaracijų, saugumo vertinimo.
Tuo tarpu užsakant kosmetiką „tiesiai“ per tarptautinę platformą, vartotojas gali gauti produktą, kuris formaliai niekada nebuvo pritaikytas ES standartams. Pasak gydytojos, tokiais atvejais formulėje gali būti medžiagų, kurių naudojimas sumažina gamybos sąnaudas, bet didina pavojų odai.
Paprasčiau tariant, kaina maža ne todėl, kad kažkas padarė stebuklą, o todėl, kad kažkur buvo sutaupyta – ir kartais tas taupymas vyksta saugumo sąskaita.
Kaip tai pasireiškia: nuo niežulio iki vokų bėrimų
Dažniausiai pacientai skundžiasi paraudimu ir niežuliu, tačiau dermatologė atkreipia dėmesį į pavojingesnį scenarijų: jei kosmetikoje yra lakiųjų medžiagų ar stiprių kvapiklių, gali atsirasti ir akių dirginimas, bėrimai ant vokų, skausmingas jautrumas.
Vokų sritis – viena jautriausių, todėl ji reaguoja greitai net į nedidelį kiekį dirgiklių.
Kas labiausiai rizikuoja: paaugliai ir jauni suaugusieji
Gydytojų teigimu, didžiausia rizikos grupė šiame trende – paaugliai ir jauni suaugusieji. Jie aktyviausi socialiniuose tinkluose, labiausiai paveikiami agresyvios reklamos, o pigūs „trending“ produktai dažnai atrodo kaip nekaltas eksperimentas.
Tačiau vaikų ir paauglių oda yra jautresnė, dažniau reaguoja į dirgiklius, o kritinio įvertinimo įgūdžiai dar tik formuojasi. Konsultacijose esą neretai paaiškėja, kad jaunimas naudoja ryškiaspalves, stipriai kvepiančias priemones net nesuprasdamas, kas jų sudėtyje ir ar jos apskritai legalios ES rinkoje.
Ar maža kaina automatiškai reiškia pavojų? Ne, bet yra viena taisyklė
Dermatologai pabrėžia, kad maža kaina savaime nėra nuosprendis. Vis dėlto „per pigu“ dažnai yra perspėjimas, kad produktas gali būti pagamintas maksimaliai sumažinant sąnaudas, o tai kosmetikoje reiškia mažesnę kontrolę, pigesnes žaliavas ir didesnę riziką jautriai odai.
Todėl specialistai rekomenduoja rinktis ES pagamintus produktus arba seniai rinkoje esančius prekių ženklus, nes jų priemonės paprastai būna praėjusios toleravimo tyrimus, o rizika mažesnė.
Šaltinis: https://nra.lv/pasaule/512894-dermatologi-satraukti-vainiga-ir-shein-un-temu-kosmetika.htm
