Europoje ryškėja pavojinga tendencija, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik nematoma. Nusikaltėliai kuria profesionaliai atrodančias internetines parduotuves, imituojančias teisėtas vaistines, ir jose siūlo tariamus receptinius vaistus. Už patrauklių pavadinimų bei tvarkingų pakuočių neretai slypi visai kitos, kartais itin toksiškos medžiagos.
Vartotojai, tikėdamiesi įsigyti pažįstamus preparatus, gauna produktus, kurių sudėtis neatitinka etiketės. Tokios klastotės gali turėti stiprių sintetinių opioidų ar kitų nelegalių junginių. Pasekmės dramatiškos – perdozavimai, apsinuodijimai ir mirtys, apie kurias ne visada pranešama.
„Tai pavojingesnė grėsmė nei atrodo“
Saugumo ir organizuoto nusikalstamumo ekspertai pavojaus signalą kelia jau ne pirmą mėnesį. Jie pabrėžia, kad ši nusikalstamumo forma skiriasi nuo tradicinio gatvės narkotikų platinimo. Čia beveik nėra matomo smurto, teritorinių konfliktų ar atvirų susidūrimų – visas procesas persikelia į skaitmeninę erdvę.
Internetinės platformos dažnai naudoja žodžius „pharma“ ar „pharmacy“, kad atrodytų patikimai. Socialinių tinklų grupės ir susirašinėjimo programėlės tampa pagrindiniu kanalu pasiekti klientus. Vartotojui viskas primena įprastą e. prekybą: pasirinkimas, apmokėjimas, siuntos sekimas.
Tačiau būtent ši „normali“ išvaizda ir kelia didžiausią riziką. Žmonės linkę mažiau įtarti pavojų, kai sandoris vyksta ne tamsiame skersgatvyje, o per tvarkingą svetainę.
Tabletė, kurios pakanka ant tušinuko galiuko
Didžiausią nerimą kelia atvejai, kai padirbtuose „raminamuosiuose“ ar „skausmą malšinančiuose“ randami itin stiprūs sintetiniai opioidai. Tarp jų – nitazenų grupės medžiagos, kurios gali būti dešimtis ar net šimtus kartų stipresnės už heroiną.
Toksiškumo problema čia dviguba. Pirma, vartotojas dažnai nežino, ką iš tikrųjų vartoja. Antra, net minimalus kiekis gali sukelti mirtiną perdozavimą, ypač jei žmogus neturi jokios tolerancijos opioidams.
Medikai fiksuoja situacijas, kai pacientai į ligonines patenka manydami vartoję benzodiazepinus, tačiau iš tiesų būna apsinuodiję stipriais opioidais. Tokie atvejai tampa vis dažnesni, o klinikinė eiga – sunkiai prognozuojama.
Kodėl tikrasis mastas gali būti didesnis
Oficiali statistika pateikia tik dalį vaizdo. Ne po kiekvienos su įtariamu perdozavimu susijusios mirties atliekami išsamūs toksikologiniai tyrimai. Tai reiškia, kad dalis atvejų gali likti „už kadro“.
Kai kurių šalių duomenys rodo augančias sintetinių opioidų sukeltų mirčių kreives. Naujausios analizės leidžia manyti, kad realūs skaičiai gali būti reikšmingai didesni nei registruojama. Ekspertai kalba apie sisteminį neįvertinimą, ypač kai kalbama apie naujas, greitai besikeičiančias medžiagas.
Patogumas vartotojui – maža rizika nusikaltėliui
Paradoksas akivaizdus. Kuo „patogesnė“ sistema klientui, tuo sudėtingiau ją suvaldyti teisėsaugai. Siuntos keliauja paštu, serveriai gali būti kitose jurisdikcijose, o pardavėjai – anonimiški. Kainos kai kuriais atvejais net mažesnės nei legalių preparatų. Tai rodo, kad nusikaltėliai nejaučia tokio spaudimo, koks būdingas tradicinei nelegaliai rinkai. Rizikos priedas mažesnis, nes aptikimo tikimybė – ribota.
Iliuzija apie „saugesnį pirkimą internetu“
Didžiausia klaida – tikėjimas, kad tabletė iš interneto yra saugesnė nei neaiškios kilmės medžiaga gatvėje. Kai pakuotė atrodo kaip vaistinėje, psichologinis budrumas sumažėja. Tačiau padirbtų vaistų atveju būtent pakuotė tampa apgaulės įrankiu. Vartotojas rizikuoja ne tik sveikata, bet ir gyvybe, nes dozė, sudėtis ir poveikis gali būti visiškai nenuspėjami.
Šiuolaikinė organizuoto nusikalstamumo schema veikia tyliai, be triukšmo ir be aiškių ženklų. Pavojus slypi nebe už kampo, o ekrane – tarp reklaminių nuotraukų, nuolaidų ir tariamų „vaistinių“ logotipų.
Šaltinis: https://www.fr.de/panorama/experte-warnt-immer-wieder-todesdrogen-in-fake-medikamenten-zr-94181905.html
