💡 Svarbiausios įžvalgos
- Tyrimas su daugiau nei 20 000 JAV gyventojų rodo, kad dažnas bendravimas su DI pokalbių robotais koreliuoja su padidėjusiais nerimo, depresijos ir dirglumo simptomais.
- Didžiausia rizika tenka tiems, kurie naudoja DI kaip emocinį ramentą ar „draugą“ (87 % aktyviausių vartotojų), o žmonės, naudojantys DI darbui (~50 %) ar mokslams (daugiau nei 11 %), patiria mažiau psichologinių problemų.
- Pagrindiniai mechanizmai yra klaidingas saugumo jausmas (robotai patvirtina vartotojo nuomonę), kritinio mąstymo silpnėjimas ir didesnė pažeidžiamybė dezinformacijai.
- Ekspertai pabrėžia, kad DI tinka kaip darbo įrankis, bet ne kaip terapeutas — esant nerimo ar depresijos požymiams, reikia kreiptis į kvalifikuotus specialistus.
Šiandien milijonai žmonių visame pasaulyje įsijungia dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotus ne tik tam, kad parašytų el. laišką ar sugeneruotų kodo eilutę. Vis dažniau ekranas tampa vieninteliu pašnekovu, kuriam išliejamos susikaupusios emocijos. Tačiau naujausias JAV mokslininkų tyrimas atskleidžia tamsiąją šio patogumo pusę: kuo dažniau guodžiatės robotui, tuo giliau klimpstate į nerimo ir depresijos liūną.
Tyrimo mastas: pavojaus signalai iš 20 000 vartotojų
Amerikiečių atliktas tyrimas buvo vienas išsamiausių šioje srityje – jame dalyvavo daugiau nei 20 000 respondentų iš visų Jungtinių Valstijų. Apklausiant įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso žmones, mokslininkai siekė išsiaiškinti koreliaciją tarp DI naudojimo dažnumo ir psichologinės savijautos.
Rezultatai verčia sunerimti:
- Kasdienis įprotis: Bent 10 proc. respondentų prisipažino DI įrankiais besinaudojantys kasdien.
- Priklausomybė: Daugiau nei 5 proc. apklaustųjų su pokalbių robotais bendrauja kelis kartus per dieną.
- Pagrindinė išvada: Nustatytas tiesioginis ryšys tarp dažno DI naudojimo ir padidėjusių depresijos, nerimo bei dirglumo simptomų.
Lemiamas skirtumas: darbo įrankis ar emocinis ramentas?
Tyrimas atskleidė įdomų paradoksą – pats DI savaime nėra blogis. Viskas priklauso nuo to, kokiu tikslu jis naudojamas. Mokslininkai išskyrė dvi vartotojų grupes, kurių psichologinė būklė radikaliai skyrėsi.
- Rizikos grupė (Asmeniniai tikslai): Net 87 proc. aktyviausių vartotojų DI naudojo asmeniniams pokalbiams, emocinei paramai gauti ar gyvenimiškiems patarimams ieškoti. Būtent ši grupė pasirodė esanti labiausiai pažeidžiama ir dažniausiai skundėsi prasta psichoemocine būkle.
- Saugi grupė (Darbas ir mokslai): Žmonės, kurie technologiją naudojo išimtinai profesinėms užduotims (apie 50 proc.) arba mokymuisi (daugiau nei 11 proc.), fiksavo žymiai mažesnį nerimo lygį.
Tyrėjų išvada paprasta: DI naudojimas kaip darbo įrankio nekelia pavojaus, tačiau bandymas jį paversti „draugu“ ar „terapeutu“ yra tiesus kelias į emocinį nestabilumą.
„Aido kambario“ efektas ir kritinio mąstymo krizė
Kodėl pokalbis su robotu gali pabloginti savijautą? Ekspertai įvardija keletą paslėptų mechanizmų:
- Klaidingas saugumo jausmas: Pokalbių robotai yra suprogramuoti būti „paslaugiais“. Jie linkę pritaikyti savo atsakymus prie vartotojo lūkesčių, patvirtinti jo nuomonę, o ne mesti iššūkį ar pasiūlyti objektyvią tiesą. Tai sukuria iliuziją, kad esate suprasti, nors iš tiesų bendraujate su algoritmu, kuris tiesiog atkartoja tai, ką norite girdėti.
- Kritinio mąstymo silpnėjimas: Pernelyg didelis pasikliovimas algoritmais atbukina gebėjimą savarankiškai spręsti problemas. Be to, emocinis prisirišimas prie DI didina pažeidžiamumą dezinformacijai – vartotojai tampa mažiau linkę tikrinti „draugiško“ roboto pateikiamus faktus.
Pavojingiausia amžiaus grupė
Tyrimas išskyrė konkrečią demografinę grupę, kuriai rizika yra didžiausia. Tai – darbingo amžiaus žmonės nuo 25 iki 64 metų. Būtent šioje grupėje dažniausiai persipina profesinis perdegimas, asmeninės krizės ir vienišumo jausmas, kurį bandoma malšinti technologijų pagalba.
Ekspertai griežtai primena: dirbtinis intelektas nėra žmogus. Jis neturi empatijos, sąžinės ar moralinio kompaso. Nors jis gali imituoti pokalbį, jis niekada negalės pakeisti profesionalios psichologinės pagalbos ar tikro žmogiško ryšio. Jei jaučiate nerimą ar depresiją, kreipkitės į specialistus, o ne į klaviatūrą.
Šaltinis: https://www.la.lv/runa-ar-maksligo-intelektu-par-savam-problemam-zinatnieki-bridina-par-nopietnam-sekam
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
