Juodasis česnakas šiandien dažnai vadinamas supermaistu, tačiau jo kelias iki vakarietiškos virtuvės buvo ilgas ir įdomus. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tiesiog perkeptas ar sugedęs česnakas, tačiau iš tikrųjų tai kruopštaus fermentacijos proceso rezultatas. Būtent ši transformacija suteikia jam ne tik išskirtinį skonį, bet ir unikalių savybių, kurios domina tiek gurmanus, tiek sveikata besirūpinančius žmones.
Istorinė kelionė iš Rytų
Manoma, kad juodasis česnakas buvo žinomas dar prieš kelis tūkstančius metų. Pirmosios jo užuominos siejamos su Korėja, Japonija ir Kinija. Ten šis produktas buvo naudojamas ne tik kaip maistas, bet ir kaip gydymo priemonė – stiprinantis tonikas, padedantis palaikyti energiją bei ilginti gyvenimo trukmę. Nors tikslių šaltinių apie jo kilmę nedaug, žinoma, kad Azijos šalyse fermentuotas česnakas buvo laikomas itin vertingu.
Į Europą juodasis česnakas atkeliavo palyginti neseniai – tik XXI amžiaus pradžioje. Iš pradžių jis pasirodė aukštosios virtuvės restoranuose, kur virtuvės šefai ieškojo naujų, netikėtų skonių. Vėliau produktas paplito į sveiko maisto parduotuves ir tapo prieinamas platesniam vartotojų ratui.
Kuo juodasis česnakas ypatingas?
Paprastas česnakas, brandinamas kelias savaites ar mėnesius šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, palaipsniui pasikeičia. Šio proceso metu vyksta natūralios cheminės reakcijos, dėl kurių skiltelės tampa juodos, o skonis – visiškai kitoks. Aitrus česnako kvapas pranyksta, o jį pakeičia salstelėjęs, primenantis džiovintas slyvas ar karamelę aromatas. Konsistencija tampa minkšta, beveik pastos pavidalo, todėl jis lengvai dera prie daugybės patiekalų.
Vienas svarbiausių pokyčių vyksta maistinės vertės lygmenyje. Mokslininkai nustatė, kad fermentacijos metu juodajame česnake padaugėja antioksidantų – medžiagų, kurios padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimo procesus ir stiprina organizmo apsaugines funkcijas. Be to, juodasis česnakas yra lengviau virškinamas, nes neturi aštraus kvapo ir skonio, kuris kartais atbaido nuo įprasto česnako vartojimo.
Nauda sveikatai
Nors juodasis česnakas vis dar aktyviai tiriamas, jau dabar aišku, kad jis gali būti naudingas įvairiais aspektais. Pirmiausia, tai stiprus imuninės sistemos pagalbininkas. Reguliarus jo vartojimas gali padėti organizmui lengviau kovoti su peršalimu ir kitomis infekcijomis. Kai kurie tyrimai rodo, kad juodasis česnakas gali padėti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti kraujospūdį ir prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimo.
Yra duomenų, kad juodojo česnako sudėtyje esančios medžiagos gali turėti priešvėžinį poveikį, nors šioje srityje dar reikia daugiau mokslinių įrodymų. Taip pat kalbama apie jo poveikį smegenų veiklai – antioksidantai gali padėti apsaugoti nervų ląsteles nuo žalingo streso poveikio, o tai itin aktualu senstant.
Kaip vartoti juodąjį česnaką?
Viena didžiausių šio produkto stiprybių – universalumas. Juodasis česnakas puikiai tinka tiek kasdienėje virtuvėje, tiek gurmaniškuose patiekaluose. Jį galima tiesiog užsitepti ant duonos kaip užtepėlę, įmaišyti į padažus ar sriubas, pagardinti troškinius ar net desertus. Dėl salstelėjusio skonio jis dera su mėsa, žuvimi, daržovėmis ir net šokoladu.
Lietuviškoje virtuvėje juodasis česnakas galėtų atrasti vietą šalia bulvių patiekalų, grybų ar raugintų daržovių. Jis suteikia subtilų skonį be aštrumo, todėl patinka net tiems, kurie įprasto česnako vengia.
Išvada
Juodasis česnakas – tai daugiau nei tik dar viena mitybos mada. Jis jungia senovės tradicijas ir modernius sveikos gyvensenos principus. Minkštas, salstelėjęs ir lengvai pritaikomas virtuvėje, jis gali praturtinti tiek kasdienį racioną, tiek ypatingas vakarienes. Be to, jo poveikis sveikatai daro jį vertingu pasirinkimu tiems, kurie nori stiprinti organizmą natūraliais būdais.
Šis produktas jau pelnė vietą pasaulinėje virtuvėje, o Lietuvoje dar tik pradeda atrasti savo gerbėjus. Visgi akivaizdu, kad juodasis česnakas turi visas galimybes tapti ne tik egzotiška naujove, bet ir nuolatiniu sveikos mitybos palydovu.
