Juodieji kmynai – prieskonis, kuris gali padėti širdžiai, bet gydytojai perspėja: vaistų jis nepakeičia

Įsivaizduokite, kad ryte padarote vieną labai paprastą dalyką – įdedate šaukštą prieskonio į maistą. Jokios raudonojo vyno „dietytės“, jokio prakaito sporto salėje, jokių brangių papildų. Tiesiog juodos, kiek pipirinės sėklos, vartojamos tūkstančius metų, o jų poveikį širdžiai ir kraujagyslėms mokslas pradeda rimtai nagrinėti tik dabar.

Juodasis kmynas (Nigella sativa) vis dažniau minimas tyrimuose kaip galimai naudingas pagalbininkas kovojant su „bloguoju“ cholesteroliu, trigliceridais ir lėtiniu uždegimu – veiksniais, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau specialistai pabrėžia: tai – ne stebuklinga piliulė ir tikrai ne statinų ar kitų vaistų pakaitalas.

Ką parodė 8 savaičių eksperimentas?

Viename tyrime dalyvavo 42 suaugusieji, turintys aiškius metabolinio sindromo požymius:
padidėjusio dydžio juosmenį, aukštą kraujospūdį, didesnį trigliceridų kiekį, sumažintą „gerojo“ DTL cholesterolio lygį ir iš derintos ribinės kepenų funkcijos rodiklius.

Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes:

• viena grupė kasdien su maistu gaudavo 5 g (apie 1 valgomąjį šaukštą) maltų juodųjų kmynų,
• kita grupė nieko nekeitė – tas pats maistas, gyvenimo būdas ir įpročiai.

Po 8 savaičių juodąjį kmyną vartojusiai grupei nustatyti tokie vidutiniai pokyčiai:

• bendras cholesterolio kiekis sumažėjo ~12,3 %;
• MTL („blogasis“) cholesterolis – apie 16,1 %;
• trigliceridų kiekis krito net ~23,8 %, kai kuriems – daugiau kaip 30 %;
• DTL („gerasis“) cholesterolis padidėjo ~7,9 %;
• sistolinis kraujospūdis sumažėjo 9–11 mmHg;
• kepenų fermento ALT (siejamo su riebaline kepenų degeneracija) rodiklis pagerėjo apie 18 %;
• uždegimo žymuo C reaktyvusis baltymas (CRP) sumažėjo ~31 %.

Svarbi detalė: nei svoris, nei apetitas reikšmingai nesikeitė, kalorijos nebuvo skaičiuojamos. Tai leidžia manyti, kad poveikis vyko ne per „dietas“ ar mažesnį suvalgyto maisto kiekį, o per pačios riebalų apykaitos reguliavimą.

Kas vyksta ląstelių lygmeniu?

Laboratorijose atlikti tyrimai su riebalų ląstelių pirmtakais atskleidė, kad juodųjų kmynų ekstraktas veikia ne tik kraujo rodiklius, bet ir pačias ląsteles.

Kai į ląstelių kultūras buvo pridėta juodojo kmynų ekstrakto, pastebėta:

• riebalų lašeliai ląstelėse liko 60–80 % mažesni nei įprastai;
• fermento GPDH, kuris dalyvauja trigliceridų „surinkime“, aktyvumas sumažėjo apie 70 %;
• sumažėjo riebalų apykaitą reguliuojančių genų CEBP-β, CEBP-α, PPAR-γ aktyvumas;
• uždegiminių citokinų IL-6 ir TNF-α lygis ląstelėse sumažėjo 40–55 %.

Paprastais žodžiais: juodieji kmynai gali ne tik padėti „išvalyti“ dalį riebalų iš kraujo, bet ir slopinti jų perprodukciją bei mažinti uždegiminius procesus.

Vis dėlto tai – laboratorinių ir gana nedidelių tyrimų duomenys. Jie rodo kryptį, bet nėra galutiniai įrodymai, kad šis prieskonis vienas pats apsaugos nuo infarkto ar insulto.

Kodėl tai ypač įdomu gyvenantiems šiaurėje?

Šiaurės šalių gyventojai, tarp jų ir mes, dažnai turi kelis bendrus rizikos veiksnius:

• didesnį trigliceridų kiekį kraujyje;
• mažas, tankias MTL daleles, kurios laikomos pavojingesnėmis;
• ilgas ir tamsias žiemas, vitamino D stygių;
• mažiau skaidulų turinčią ir riebesnę mitybą;
• lėtinį, žemo laipsnio uždegimą.

Juodasis kmynas, preliminarių duomenų pagrindu, gali būti naudingas, nes:

• padeda mažinti trigliceridus;
• gerina lipidų profilį – dalis MTL dalelių tampa didesnės ir mažiau pavojingos;
• slopina uždegimą, kuris siejamas tiek su ateroskleroze, tiek su kitomis lėtinėmis ligomis.

Tačiau čia būtina pabrėžti: net ir labai perspektyvūs rezultatai nereiškia, kad galima nustoti rūpintis mityba, judėjimu ar vartoti gydytojo paskirtus vaistus.

Kada pradeda matytis poveikis ir kiek jis trunka?

Tyrimuose pirmieji teigiami lipidų ir uždegimo rodiklių pokyčiai pasirodė po 3–4 savaičių. Ryškiausi rezultatai stebėti po 8–10 savaičių nuoseklaus vartojimo.

Nutraukus juodųjų kmynų vartojimą, rodikliai palaipsniui ėmė grįžti į ankstesnį lygį, tačiau lėčiau nei nutraukus kai kurių vaistų vartojimą – tikėtina dėl užsitęsusio uždegimo sumažėjimo.

Svarbu: tai nereiškia, kad juodieji kmynai gali pakeisti statinus ar kitus vaistus. Šiuo metu jie gali būti potencialus papildomas mitybos elementas, o ne gydymo alternatyva.

Kam tai gali būti ypač aktualu?

Mokslininkų ir kardiologų dėmesį juodieji kmynai traukia kaip galimas pagalbinis elementas žmonėms, kurie:

• turi šeiminę širdies ligų istoriją – artimi giminaičiai patyrė infarktą, insultą ar kitus kraujotakos sutrikimus iki 65 metų;
• turi didesnį juosmens apimtį (vyrams > 94 cm) ir padidėjusį trigliceridų kiekį (> 2,0 mmol/l);
• moterims po menopauzės, kai dažnai didėja svoris ir cholesterolio lygis;
• sunkiai toleruoja kai kuriuos medikamentus (pavyzdžiui, statinus) – jaučia raumenų skausmus, kepenų fermentų pokyčius;
• nori stiprinti širdies ir kraujagyslių sveikatą prieš prireikiant vaistų ar kaip mitybos dalį kartu su gydymu.

Bet ir čia taisyklė viena: bet kokie pokyčiai, susiję su širdies ligų rizika, turi būti derinami su gydytoju.

Ką daro mokslas dabar?

Šiuo metu vyksta didesni, ilgesnės trukmės tyrimai, kuriuose dalyvauja šimtai ir tūkstančiai žmonių. Juose bandoma atsakyti į kelis jautrius klausimus:

• ar juodasis kmynas gali padėti papildomai mažinti apnašų susidarymą arterijose, kai jau vartojami vaistai;
• ar jis turi įtakos atsparumui insulinui ir 2 tipo diabeto rizikai;
• ar ilgalaikis vartojimas yra saugus įvairaus amžiaus žmonėms.

Pirmųjų stambesnių rezultatų laukiama per artimiausius kelerius metus. Tačiau net ir dabar jau aišku: juodieji kmynai yra daug daugiau nei egzotiškas prieskonis iš parduotuvės lentynos.

Viena juoda sėkla – ne stebuklas, bet stipri pagalba, jei naudojama protingai

Juodųjų kmynų prieskonių maišelis kainuoja kelis eurus ir dažnai metų metus stovi spintelėje. Tačiau tyrimai rodo, kad apie šaukštą maltų juodųjų kmynų per dieną tam tikrais atvejais gali pastebimai pagerinti lipidų ir uždegimo rodiklius kraujyje.

Svarbu suprasti:

• tai nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų;
• tai nėra „garantija“, kad infarktas ar insultas neįvyks;
• tai gali būti vienas iš mažų kasdienių įpročių, prisidedančių prie geresnės širdies ir kraujagyslių sveikatos – kartu su mityba, judėjimu, miego higiena ir reguliariais patikrinimais.

Juodieji kmynai nėra magiškas bilietas iš „rizikos sąrašo“, bet gali tapti sveikesnio gyvenimo būdo dalimi – ypač šiaurės klimato, sėslaus gyvenimo ir riebesnės mitybos fone.

O didžiausias paradoksas tas, kad kartais didžiausi pokyčiai prasideda nuo labai mažų ir paprastų dalykų – pavyzdžiui, nuo juodos sėklos ant jūsų kasdienio maisto.