Daugelis žmonių skraidymą sieja su nuotykiais ir jauduliu, tačiau ne visi žino, kaip tai gali varginti mūsų kūną. Žarnyno ir gerovės ekspertė socialiniuose tinkluose pasidalijo, kaip skraidymas veikia kūną ir kaip sumažinti neigiamą poveikį.
Kai planuojame kelionę lėktuvu, dažniausiai galvojame apie bagažą, dokumentus ir kelionės maršrutą. Tačiau retai pagalvojame, kaip pats skrydis veikia mūsų organizmą. O poveikis yra didesnis, nei daugelis įsivaizduoja.
Kaip skrydis veikia organizmą
Katrina Hecker, žarnyno ir gerovės ekspertė, atrado neišsakytą skrydžio poveikį kūnui. Pasak jos, skrydis 12 000 metrų aukštyje gali būti labiau varginantis organizmui, nei manyta anksčiau.
Moters požiūriu, skrydis lėktuvu yra stresinė situacija visam kūnui, nes mūsų kūnas susiduria su keliais sunkumais – skysčių netekimu, virškinimo sistemos sulėtėjimu, kraujotakos pablogėjimu ir dideliu krūviu imuninei sistemai.
Lėktuvo salone oro slėgis yra mažesnis nei ant žemės, nors kabina yra hermetizuota. Tai reiškia, kad į kraują patenka mažiau deguonies, todėl galite jaustis pavargę, galvos svaigimas ar net lengvas galvos skausmas. Deguonies trūkumas taip pat lėtina virškinimą ir gali sukelti pilvo diskomfortą.
Be to, lėktuvo salone oro drėgmė yra labai maža – vos 10–20 procentų, palyginti su įprasta 30–65 procentų patalpose. Tai reiškia, kad kūnas labai greitai praranda skysčius, oda džiūsta, akys dirginamos, o gleivinės išdžiūsta. Dehidracija gali sukelti galvos skausmą, nuovargį ir net didinti trombų riziką.
Skysčių netekimas – pagrindinė problema
Svarbiausia yra gerti pakankamai vandens. Ekspertė rekomenduoja kas valandą skrydžio metu išgerti apie 250 mililitrų vandens. Svarbu gerti būtent vandenį, o ne kavą, gazuotus gėrimus ar alkoholį, kurie tik didina dehidrataciją.
Kava ir alkoholis yra diuretikai, tai reiškia, kad jie skatina šlapimo išsiskyrimą ir taip dar labiau didina skysčių netekimą. Gazuoti gėrimai gali sukelti pilvo pūtimą, kuris ir taip yra problema dėl žemo slėgio lėktuve. Todėl geriausias pasirinkimas – paprastas vanduo.
Geriau iš namų pasiimti didelį tuščią butelį ir oro uoste po saugumo patikros jį pripildyti švariu geriamuoju vandeniu. Daugelyje oro uostų yra specialūs fontanėliai, skirti užpildyti vandens butelius. Taip sutaupysite pinigų ir užtikrinsite, kad skrydžio metu turėsite pakankamai vandens.
Jei skrydis ilgas, gali prireikti net litro ar daugiau vandens.
Mityba skrydžio metu
Venkite druskos. Ji gali sukelti rankų ir kojų patinimą bei pilvo pūtimą, ypač kai kūnas ir taip linkęs kaupti skysčius dėl ilgo sėdėjimo ir žemo slėgio. Daugelis lėktuvų užkandžių – traškučiai, riešutai, sausainiai – yra labai sūrūs, todėl geriau jų vengti arba valgyti labai mažai.
Verčiau rinkitės sveikus, baltymų turinčius užkandžius, kurie padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir išvengti nuovargio. Pavyzdžiui, nesūdytus riešutus, džiovintą mėsą be priedų arba baltymų batonėlius. Taip pat puikiai tinka šviežios daržovės – morkos, cukinijos lazdelės, pomidorai.
Venkite labai sunkių, riebalų, sunkiai virškinamų patiekalų. Dėl sumažėjusio deguonies kiekio ir žemo slėgio virškinimas lėktuve vyksta lėčiau, todėl sunkus maistas gali sukelti diskomfortą, pūtimą ir netgi pykinimą. Geriau valgyti lengvus, lengvai virškinamus maisto produktus.
Jei skrydis ilgas ir tikitės gauti valgyti lėktuve, pabandykite iš anksto užsisakyti specialų meniu – vegetarišką, be laktozės ar be gliuteno. Tokie patiekalai dažnai būna šviežesni ir sveikesni nei standartiniai.
Judėjimas ir kraujotaka
Reguliarus fizinis krūvis skrydžio metu yra labai svarbus. Ilgas sėdėjimas vienoje padėtyje gali sukelti kojų patinimą, nuovargį ir net rimtą problemą – gilių venų trombozę. Stenkitės kas valandą atsikelti ir pavaikščioti lėktuvo salone, kad pagerintumėte kraujotaką ir sumažintumėte kraujo krešulių riziką.
Net jei negalite atsistoti, galite atlikti paprastus pratimus sėdėdami – sukioti pėdas, pakelti kojas, įtempti ir atpalaiduoti raumenis. Tai padeda palaikyti kraujo cirkuliaciją ir sumažina patinimo riziką.
Jei turite didesnę trombozės riziką – esate vyresnis, turite antsvorį, vartojate hormoninę kontracepcija ar neseniai patyrėte operaciją – pasikalbėkite su gydytoju prieš skrydį. Jis gali rekomenduoti dėvėti kompresinės pėdkelnės ar net vartoti kraują skystinančių vaistų.
Taip pat verta pasirinkti vietos prie praėjimo, kad būtų lengviau atsistoti ir pavaikščioti. Nors langai gražiau žiūrėti, judėjimo laisvė svarbesnė ilgam skrydžiui.
Odos ir akių priežiūra
Sausas oras lėktuvo salone gali būti labai kenksmingas odai ir akims. Kad to išvengtumėte, prieš lipdami į lėktuvą gerai patepkite odą drėkinamuoju kremu ir būtinai naudokite lūpų balzamą. Lėktuve galite pakartoti drėkinimą kas kelias valandas.
Akių lašai taip pat būtini, ypač jei nešiojate kontaktinius lęšius. Sausas oras gali labai sudirginti akis, jos tampa raudonos, perštančios. Geriau net nuimti lęšius ir užsidėti akinius, jei skrydis ilgas.
Jei norite miegoti skrydžio metu, naudokite specialią drėkinančią veido kaukę arba bent jau gerai sudrėkinkite veidą prieš užmigdami. Oro sausumas gali labai išsausinti odą per nakties skrydį.
Taip pat venkite makiažo – jis užkemša poras, o sausame ore tai dar labiau dirginantis odai. Geriau nusiplauti veidą prieš skrydį ir užsitepti gerą drėkinamąjį kremą.
Nervų sistema ir stresas
Jei kilimas ir nusileidimas sukelia jums stresą ar nerimą, išbandykite skirtingus kvėpavimo metodus. Gilus, lėtas kvėpavimas per nosį padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti streso lygį. Galite išbandyti 4-7-8 metodą – įkvėpkite per 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes, iškvėpkite per 8 sekundes.
Taip pat gali padėti meditacijos programėlės, raminanti muzika ar garso knygos. Kai kurie žmonės jaučiasi geriau, kai mato, kas vyksta – jiems padeda sėdėti prie lango. Kitiems geriau užsimerkti ir klausytis muzikos.
Jei jūsų baimė skristi yra rimta, nepagailėkite laiko ir pasikalbėkite su psichologu prieš kelionę. Kognityvinio elgesio terapija gali būti labai efektyvi gydant skrydžio fobiją.
Imunitetas ir infekcijos
Lėktuvo salone yra daug žmonių uždaroje erdvėje, o oro filtravimas, nors ir geras, neapsaugo nuo visų mikrobų. Be to, dehidracija ir nuovargis silpnina imuninę sistemą, todėl po skrydžio lengviau susirgti.
Kad sumažintumėte riziką, dažnai plaukite rankas ar naudokite dezinfekuojantį gelį, venkite liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną. Nušluostykite dezinfekcine servetėle savo sėdynės paviršius – staliuką, porankius, saugos diržo sagtį.
Jei jaučiatės sergantys, geriau atidėkite skrydį, jei įmanoma. Skrydis gali pabloginti jūsų būklę ir užkrėsti kitus keleivius.
Lėktuvo reikmenų rinkinys
Kad jūsų kelionė būtų kuo malonesnė, Katrina rekomenduoja pasiruošti specialų lėktuvo reikmenų rinkinį. Jame turėtų būti:
- Tuščias vandens buteliukas (pripildysite oro uoste)
- Akių lašai
- Lūpų balzamas
- Veido drėkinamasis kremas
- Kramtomoji guma (padeda ausims per kilimą ir nusileidimą)
- Kaklo pagalvė patogiam miegui
- Keli sveiki užkandžiai (riešutai, batonėliai, vaisiai)
- Drėgnos servetėlės
- Rankinė dezinfekcijos priemonė
- Ausinės triukšmui slopinti
- Akių kaukė miegui
- Kompresinės kojinės (ilgiems skrydžiams)
Išvada
Skrydis lėktuvu tikrai daro poveikį mūsų organizmui, tačiau su tinkamu pasiruošimu ir paprastomis priemonėmis galima žymiai sumažinti neigiamą poveikį. Svarbiausia – gerti daug vandens, judėti, vengti druskos ir alkoholio, rūpintis oda ir klausyti savo kūno signalų.
Su šiais patarimais jūsų kelionė bus ne tik malonesnė, bet ir sveikesnė. Gero skrydžio!
