Ar smegenų senėjimas – neišvengiamas procesas, kurio neįmanoma paveikti? Nauji moksliniai duomenys rodo ką kita. Floridos universiteto tyrėjai nustatė, kad kasdieniai, daugeliui prieinami įpročiai gali turėti stebėtinai stiprų poveikį smegenų būklei – tiek, kad jų „biologinis amžius“ tampa net aštuoneriais metais jaunesnis nei rodo gimimo data.
Tai nėra teorinės prielaidos ar apklausos apie savijautą. Mokslininkai smegenų pokyčius matavo tiesiogiai – naudodami magnetinio rezonanso tomografiją ir dirbtinio intelekto algoritmus.
Kaip buvo nustatytas „smegenų amžius“
Tyrimą atliko Floridos universitetas mokslininkai, dvejus metus stebėję 128 vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones. Dauguma jų buvo moterys, kenčiančios nuo lėtinio kelio skausmo – būklės, kuri dažnai siejama su padidėjusiu stresu ir spartesniu organizmo senėjimu.
Naudodami MRT skenavimą ir mašininio mokymosi modelius, tyrėjai apskaičiavo kiekvieno dalyvio vadinamąjį „smegenų amžių“ – rodiklį, parodantį, kaip smegenų struktūra ir būklė atitinka tipinius tam tikro amžiaus žmonių duomenis.
Rezultatai buvo iškalbingi: tie, kurie pasižymėjo palankiais psichologiniais rodikliais ir laikėsi sveikesnio gyvenimo būdo, turėjo iki 8 metų jaunesnes smegenis, palyginti su savo faktiniu amžiumi.
Keturi įpročiai, kurie daro didžiausią skirtumą
Tyrėjai išskyrė keturis veiksnius, kurie turėjo stipriausią ir ilgalaikį poveikį smegenų „jaunystei“.
Optimizmas ir pozityvus požiūris
Žmonės, kurie dažniau žvelgė į ateitį su viltimi ir rečiau užstrigdavo neigiamose mintyse, pasižymėjo jaunesniais smegenų rodikliais. Optimizmas šiuo atveju nėra naivumas – tai gebėjimas neperkrauti nervų sistemos nuolatiniu nerimu.
Kokybiškas nakties miegas
Geras miegas pasirodė esantis vienas svarbiausių smegenų „remonto“ mechanizmų. Tyrimas patvirtino tai, ką neurologai kartoja jau seniai: miego metu smegenys ne ilsisi, o aktyviai tvarkosi – šalina nereikalingus signalus ir atkuria nervinius ryšius.
Streso valdymas
Lėtinis stresas buvo tiesiogiai susijęs su „senesne“ smegenų išvaizda. Tačiau svarbi detalė – ne pats stresas yra pavojingiausias, o tai, ar žmogus moka su juo tvarkytis. Tie, kurie taikė atsipalaidavimo technikas, geriau planavo laiką ar sąmoningai ilsėjosi, išsaugojo palankesnius smegenų rodiklius.
Bendravimas su artimaisiais
Socialinis ryšys pasirodė esantis ne mažiau svarbus nei miegas ar emocinė pusiausvyra. Reguliarus bendravimas, jausmas, kad esi reikalingas ir išgirstas, tiesiogiai siejosi su „jaunesnėmis“ smegenimis.
Kas greitina smegenų senėjimą
Tyrėjai taip pat aiškiai įvardijo veiksnius, kurie siejosi su spartesniu smegenų senėjimu. Tai buvo:
- lėtinis skausmas,
- žemesnės pajamos,
- išsilavinimo stoka,
- socialinis nesaugumas ir izoliacija.
Svarbu tai, kad neigiamų veiksnių poveikis laikui bėgant silpnėjo, o teigiamų įpročių nauda išliko ilgalaikė ir net stiprėjo. Kitaip tariant, net ir sudėtingomis aplinkybėmis sveiki sprendimai gali „atsverti“ ankstesnę žalą.
Papildomai pabrėžta, kad rūkymo metimas ir svorio kontrolė taip pat reikšmingai prisideda prie geresnės smegenų būklės.
Mokslininkų žinutė: nauda platesnė nei vien smegenys
Tyrimo vadovė Kimberly Sibille pabrėžė, kad sveiki įpročiai veikia ne vieną kūno sistemą:
Sveikas gyvenimo būdas ne tik sumažina skausmą, bet ir stiprina organizmą visais lygmenimis – įskaitant smegenis.
Tai reiškia, kad psichinė sveikata ir kasdieniai pasirinkimai gali apsaugoti smegenis net ir sergant lėtinėmis ligomis.
Asmenybė ir ilgaamžiškumas: dar vienas svarbus veiksnys
Papildomi duomenys atskleidžia, kad svarbus ne tik gyvenimo būdas, bet ir asmenybės bruožai. Limeriko universitetas išanalizavo daugiau nei 500 000 žmonių duomenis ir nustatė aiškias sąsajas tarp asmenybės ir gyvenimo trukmės.
Paaiškėjo, kad:
- neurotiškumas (polinkis į nerimą ir emocinį nestabilumą) didina priešlaikinės mirties riziką apie 3 %,
- sąžiningumas (drausmė, atsakomybė, organizuotumas) mažina mirties riziką net 10 %,
- ekstraversija (socialumas) sumažina riziką apie 3 %, ypač ryškiai JAV ir Australijoje.
Ryšio tarp ilgaamžiškumo ir atvirumo naujovėms ar draugiškumo mokslininkai nerado.
Tyrimo vadovė Mara McGeehan pabrėžė, kad asmenybė sveikatai svarbi ne mažiau nei socialiniai ar ekonominiai veiksniai.
Išvada: smegenų jaunystė – ne atsitiktinumas
Šie tyrimai siunčia aiškią žinutę: smegenų senėjimas nėra tik genetikos ar likimo klausimas. Net paprasti, kasdieniai pasirinkimai – kaip miegame, kaip bendraujame, kaip reaguojame į stresą ir kaip vertiname ateitį – gali turėti matuojamą biologinį poveikį.
Aštuoneriais metais „jaunesnės“ smegenys – tai ne stebuklas. Tai ilgainiui susiformuojantis rezultatas, kuris prasideda nuo kelių, iš pažiūros nedidelių, bet nuoseklių sprendimų.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
