Kiekvieną dieną mūsų virškinimo sistema tyliai atlieka milžinišką darbą – paverčia suvalgytą maistą energija, maistinėmis medžiagomis ir galiausiai… tuo, ką išnešame lauk. Nors mums įprasta galvoti tik apie sotumo jausmą ar maisto skonį, iš tiesų virškinimas yra sudėtingas, nuoseklus procesas, kuriame dalyvauja visas organų ansamblis. Pažiūrėkime, kaip žingsnis po žingsnio maistas keliauja mūsų kūnu.
Virškinimas prasideda burnoje
Įsivaizduokite rytą ir dubenėlį dribsnių su pienu. Vos įsidėję pirmą kąsnį, jau paleidžiate į darbą virškinimo mechanizmą. Dantys suskaido maistą į smulkesnes daleles, o seilėse esantis fermentas amilazė pradeda ardyti krakmolą į paprastesnes molekules.
Nurijus kąsnį, jis stemplės judesiais keliauja žemyn – tarsi liftu – į skrandį.
Skrandis – cheminio skaidymo centras
Skrandyje prasideda tikras cheminis šou. Čia maistas sumaišomas su druskos rūgštimi ir fermentais, kurie skaido baltymus ir angliavandenius. Po kelių valandų viskas virsta pusiau skysta mase, vadinama chimusu.
Šis procesas primena ilgą marinavimą – tik vietoj prieskonių veikia rūgštis ir fermentai.
Plonoji žarna – pagrindinė maistinių medžiagų įsisavinimo vieta
Toliau maistas patenka į plonąją žarną, kurios ilgis viršija 6 metrus! Ji padengta milijonais gaurelių – smulkių išsikišimų, kurie padidina paviršių kaip minkšti „kilimėliai“. Būtent čia vyksta didžioji dalis maistinių medžiagų pasisavinimo.
Į pagalbą atskuba ir kiti organai:
- Kepenys ir tulžies pūslė – išskiria tulžį, kuri „suardo“ riebalus.
- Kasa – gamina fermentus, skaidančius angliavandenius, baltymus ir riebalus.
Rezultatas – į kraują patenka cukrūs, aminorūgštys, riebalų rūgštys, kurios suteikia energijos ir tampa statybine medžiaga mūsų ląstelėms.
Storoji žarna – lėtas finalas
Kas liko po plonosios žarnos „šventės“, keliauja į storąją žarną (gaubtinę žarną). Čia procesai vyksta lėčiau – 1–3 dienas. Organizmas ištraukia vandenį, o maisto likučiai pradeda kietėti.
Būtent šiame etape darbą atlieka ir mūsų žarnyno bakterijos. Jos fermentuoja likusias daleles, gamina kai kuriuos vitaminus ir formuoja išmatų spalvą bei kvapą. Skamba ne taip romantiškai, bet šios bakterijos yra tikros mūsų sąjungininkės.
Kas yra išmatose?
Galutinis rezultatas – išmatos – sudarytos iš:
- vandens,
- nesuvirškintų maisto dalių (pvz., skaidulų),
- negyvų žarnyno ląstelių,
- trilijonų bakterijų.
Ir būtent šios bakterijos suteikia joms specifinį kvapą. Nors mums tai atrodo nemalonu, jos yra būtina sveikos virškinimo sistemos dalis.
Kodėl jos rudos?
Rudą spalvą lemia tulžis, kurią gamina kepenys. Ji iš pradžių žalia, bet bakterijos žarnyne pakeičia ją į rudą. Jei tulžies nėra, išmatos tampa šviesiai pilkos ar molio spalvos – tai gali būti signalas apie rimtus sveikatos sutrikimus.
Virškinimo sistema – tikras maisto fabrikas
Nuo pirmo kąsnio iki galutinio rezultato mūsų organizme vyksta nuoseklus, nepriekaištingai suderintas procesas. Jei kuri nors grandis sutrinka, atsiranda bėdų – viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar net maistinių medžiagų trūkumas.
Tačiau kol viskas veikia kaip reikia, galime būti tikri: kiekvienas kąsnis ne tik pasotina, bet ir palaiko mūsų sveikatą, suteikdamas energijos, jėgų bei gyvybiškai svarbių medžiagų.
Šaltinis: https://www.medonet.pl/zdrowie/zdrowie-dla-kazdego,jak-nasz-organizm-produkuje-kupe–takie-sa-poszczegolne-etapy-trawienia,artykul,33797347.html
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
