Muzika gali pagerinti arba susilpninti atmintį, tačiau jos poveikis priklauso nuo sukeliamų emocijų, teigia mokslininkai, paskelbę savo darbą žurnale Journal of Neuroscience (JNeurosci).
Tyrimo metu savanoriai buvo paprašyti įsiminti vaizdus, o vėliau klausytis skirtingų muzikinių kompozicijų. Rezultatai parodė, kad vidutinis emocinis susijaudinimas po muzikos klausymo padėjo geriau įsiminti smulkias detales, tačiau pablogino bendro vaizdo atkūrimą. Tuo tarpu stipri emocinė reakcija arba emocijų sumažėjimas turėjo priešingą poveikį – pagerino bendro siužeto atmintį, bet trukdė susitelkti į detales.
Kaip tai veikia?
Mokslininkai aiškina, kad šis poveikis susijęs su hipokampu – smegenų sritimi, atsakinga už prisiminimų apdorojimą ir saugojimą. Esant vidutinėms emocijoms, aktyvuojami „atskyrimo“ mechanizmai, kurie padidina prisiminimų tikslumą, leidžiantį geriau įsiminti detales. Stiprios emocijos, priešingai, skatina apibendrinimo procesus, todėl išlieka tik bendras įvykio „vaizdas“, o detalės išblėsta.
Individualus poveikis
Mokslininkai pabrėžia, kad muzika nėra universali priemonė atminčiai gerinti. Jos poveikis priklauso nuo individualios emocinės reakcijos. Tai reiškia, kad muzikos taikymas gydant atminties ar nuotaikos sutrikimus, tokius kaip depresija ar Alzheimerio liga, reikalauja individualiai parinktos muzikos programos, atsižvelgiant į asmens emocinį atsaką.
Išvada
Muzika veikia mūsų atmintį per emocijas, kurias ji sukelia, tačiau poveikis skiriasi: vidutinės emocijos padeda įsiminti detales, o stiprios – bendrą vaizdą. Suprasdami šį mechanizmą, galime sąmoningiau naudoti muziką, siekdami pagerinti atmintį ar emocinę būseną, tačiau būtina atsižvelgti į individualias reakcijas.
