Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kaip stresas veikia cukraus kiekį kraujyje: mitybos specialistai išskiria 3 svarbiausius dalykus

2 min. skaitymo

Stresas nėra vien emocinė būsena – jis keičia viso kūno darbą. Patiriant stresą suaktyvėja hormonai, kinta miego ritmas, atsiranda emocinio valgymo rizika. Tai tiesiogiai veikia cukraus kiekį kraujyje, ypač žmonėms, kurie serga diabetu arba turi padidėjusią riziką.

Mitybos specialistai „EatingWell“ aiškina, kad didžiausią pavojų kelia lėtinis stresas. Jis sukelia ilgalaikius metabolinius pokyčius ir gali tapti rimtų sveikatos problemų pradžia.

1. Stresas sukelia hormonų šuolius

Mūsų organizmas į stresą reaguoja taip, lyg prieš akis būtų pavojus – net jei tai tik artėjantis darbinis terminas. Išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, o šie hormonai padidina cukraus kiekį kraujyje ir slopina insulino veiksmingumą.

Ilgainiui dažni hormonų šuoliai:

  • trikdo gliukozės kontrolę,
  • skatina pilvo riebalų kaupimą,
  • didina atsparumo insulinui riziką.

Insulino rezistencija – pirmas žingsnis link nutukimo, prediabeto ir 2 tipo diabeto.

2. Stresas blogina miegą

Net 75 % žmonių teigia, kad stresas trukdo jų miegui. Miego trūkumas pats savaime kelia cukraus kiekį kraujyje, o nuolatinė įtampa šį poveikį dar labiau sustiprina.

Prastas miegas:

  • mažina jautrumą insulinui,
  • trikdo apetitą reguliuojančių hormonų balansą,
  • didina potraukį greitam, kaloringam maistui.

Taigi miegas – vienas svarbiausių veiksnių stabiliai gliukozės kontrolei.

3. Stresas skatina emocinį valgymą

Streso metu daugelis renkasi ne salotas, o ledus, bandeles, traškučius. Tai nėra tik psichologinė reakcija – kortizolis tiesiogiai skatina potraukį saldžiam ir riebiems produktams.

Reguliarus emocinis valgymas:

  • greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje,
  • didina svorį,
  • apsunkina diabeto kontrolę.

Kortizolis veikia dvigubai: ir trikdo insulino veikimą, ir žadina apetitą.

Ką gali padaryti pats žmogus?

Mitybos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – nuoseklus streso valdymas. Tai nėra greita priemonė, bet ilgalaikė investicija į sveikatą.

Padeda:

  • reguliarus fizinis aktyvumas,
  • pakankamas miegas,
  • pomėgiai ir veiklos, kurios mažina įtampą,
  • stabilus dienos režimas.

Tokie įpročiai gerina ir bendrą savijautą, ir cukraus kiekio kontrolę.

Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.

Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir turiu aukštąjį išsilavinimą farmacijos srityje. Domiuosi sveikatos, sporto ir gyvensenos temomis, kurias nuolat gilinu ir nagrinėju tiek akademiškai, tiek praktiškai. Rašau straipsnius svetainėje KAIPKADA.LT, siekdama skaitytojams pateikti patikimą, moksliškai pagrįstą ir lengvai suprantamą informaciją, kuri padėtų gerinti sveikatą ir kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad žinios yra svarbiausia priemonė sveikesniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.