Daugeliui žmonių fizinis aktyvumas vis dar atrodo kaip didelis įsipareigojimas – ilgos treniruotės, sporto salė, griežti planai. Tačiau naujausi moksliniai duomenys rodo, kad net ir labai nedidelis judesys gali turėti apčiuopiamą poveikį gyvenimo trukmei. Kartais pakanka vos kelių minučių per dieną.
Didelio masto tarptautinis tyrimas, paskelbtas žurnale The Lancet, atskleidė, kad penkiomis minutėmis per dieną ilgesnis greitas ėjimas gali sumažinti ankstyvos mirties riziką maždaug dešimtadaliu. Tai vienas aiškiausių įrodymų, kad net minimalūs pokyčiai kasdienėje rutinoje turi realią naudą sveikatai.
Ką parodė JK biobanko duomenys
Tyrime buvo analizuojami daugiau nei 95 tūkstančių vidutinio ir vyresnio amžiaus Jungtinės Karalystės gyventojų duomenys iš UK Biobank, taip pat papildomi duomenys iš Norvegijos, Švedijos ir Jungtinių Valstijų. Tyrėjai vertino kasdienį judėjimą, sėdėjimo laiką ir bendrą sveikatos būklę per ilgesnį laikotarpį.
Rezultatai parodė, kad net ir nedidelis sėdėjimo laiko sutrumpinimas – apie 30 minučių per dieną – buvo susijęs su maždaug 4,5 procento mažesniu mirtingumu tarp mažiau aktyvių žmonių. Svarbu tai, kad didžiausią naudą pajuto būtent tie, kurie iki tol judėjo mažiausiai.
Tai reiškia, jog didžiausia sveikatos nauda slypi ne tarp sportiškiausių žmonių, o tarp tų, kurie iki šiol buvo beveik neaktyvūs.
Kodėl net trumpas judėjimas veikia
Pasak mokslininkų, vidutinio intensyvumo veikla – tokia, kuri priverčia šiek tiek greičiau kvėpuoti ir jaustis šilčiau – aktyvina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina gliukozės apykaitą ir mažina uždegiminius procesus organizme.
Dr. Danielis Bailey iš Londono Brunelio universiteto, sėdimo gyvenimo būdo tyrėjas, pabrėžia, kad būtent šis tyrimas aiškiai parodo, jog penkios papildomos judėjimo minutės yra realiai pasiekiamos beveik kiekvienam. Jo teigimu, greitas pasivaikščiojimas, namų ruošos darbai ar net aktyvesnis judėjimas buityje jau gali būti laikomi naudinga veikla.
Svarbiausia žinia – nereikia staiga keisti gyvenimo būdo. Užtenka jį šiek tiek pajudinti.
Maži pokyčiai – ilgesnis gyvenimas
Kitas tyrimas, paskelbtas žurnale „eClinicalMedicine“, parodė dar platesnį vaizdą. Mokslininkai apskaičiavo, kad žmonės, kurie gerai miega, yra fiziškai aktyvūs ir sveikai maitinasi, gyvena vidutiniškai daugiau nei devyneriais metais ilgiau nei tie, kurių įpročiai prasčiausi.
Dar svarbiau tai, kad net labai nedideli, bet vienalaikiai pokyčiai – penkios minutės ilgesnio miego, dvi minutės papildomo aktyvumo ir pusė daržovių porcijos per dieną – teoriškai galėtų pailginti gyvenimą vieneriais metais žmonėms, gyvenantiems nepalankiausiomis sąlygomis.
Profesorė Melody Ding iš Sidnėjaus universiteto pabrėžia, kad tokie duomenys ypač svarbūs, nes dauguma žmonių realybėje nepasiekia World Health Organization rekomenduojamų fizinio aktyvumo normų. Todėl pasiekiami, kasdieniai tikslai turi kur kas didesnį poveikį visuomenės sveikatai nei idealūs, bet sunkiai įgyvendinami planai.
Kiekviena minutė turi reikšmę
Šie tyrimai keičia požiūrį į sveiką gyvenimo būdą. Jie rodo, kad sveikata nėra „viskas arba nieko“ klausimas. Net labai trumpas judėjimas, jei jis tampa įpročiu, gali sumažinti riziką ir prailginti gyvenimą.
Penkių minučių greitas ėjimas per dieną nėra sporto programa. Tai signalas organizmui, kad jis vis dar juda. O, pasak mokslininkų, būtent tai ir gali tapti skirtumu tarp trumpesnio ir ilgesnio gyvenimo.
