Žiemą sušalusios rankos, kojos ar net visas kūnas daugeliui atrodo tik nemalonus pojūtis, kurį galima greitai „sutvarkyti“ namuose. Instinktyviai ieškome karšto vandens, šiltos vonios ar dušo, tikėdamiesi greitai atgauti šilumą. Tačiau būtent šis sprendimas gali tapti pavojinga klaida, kuri ne tik nepadeda, bet ir padidina rimtų komplikacijų riziką. Gydytojai įspėja: netinkamas šildymas gali pažeisti audinius, kraujagysles ir nervus, o kraštutiniais atvejais – kelti grėsmę gyvybei.
Svarbu suprasti, kas vyksta organizme, kai sušąlame, ir kodėl „greitas sušilimas“ ne visada yra saugus kelias.
Kaip kūnas reaguoja į šaltį ir kodėl rankos bei kojos kenčia pirmiausia
Sušalimas – tai ne vien tik nemalonus šalčio pojūtis. Kai organizmas nebesugeba palaikyti normalios kūno temperatūros, jis ima saugoti svarbiausius vidaus organus. Kraujotaka į periferines kūno dalis – rankas, kojas, ausis, nosį, odą – sumažėja, o šiluma nukreipiama į vidų. Dėl to galūnės greitai atšąla ir tampa itin pažeidžiamos.
Kai šilumos praradimas didėja, organizmas pradeda drebėti. Tai natūralus mechanizmas, leidžiantis išskirti papildomos šilumos, tačiau jis veikia tik ribotą laiką. Esant stipriam ir ilgalaikiam šalčiui, šis mechanizmas nebeužtenka, o rizika pereiti į hipotermiją smarkiai išauga.
Hipotermijos pradžioje dažniausiai pasireiškia stiprus drebulys, nuovargis, sulėtėjęs mąstymas, dezorientacija ir prastesnė judesių koordinacija. Pavojinga tai, kad sunkesnėse stadijose drebulys gali liautis, o tai nėra geras ženklas. Melsva ar pilkšva oda, sulėtėjęs pulsas ir kvėpavimas, išsiplėtę vyzdžiai signalizuoja apie gyvybei pavojingą būklę, kuriai būtina skubi medicininė pagalba.
Drėgmė ir šaltis – pavojingas derinys
Nušalimai dažnai atsiranda ne tik esant dideliam šalčiui. Pakanka lengvos šalnos kartu su drėgme. Šlapi batai, pirštinės ar drabužiai smarkiai padidina šilumos nuostolius ir audinių pažeidimo riziką. Vanduo atima šilumą iš kūno kelis kartus greičiau nei sausas oras, todėl žiemą bet koks sąlytis su drėgme tampa rimtu pavojumi.
Būtent dėl šios priežasties nušalimai gali ištikti net ir tada, kai termometras nerodo ekstremalių minusinių temperatūrų. Oda tampa pažeidžiama, jautrumas sumažėja, o žmogus ne visada iš karto pastebi, kad situacija rimta.
Ką daryti pirmiausia, jei sušalote
Pagrindinis tikslas sušalus – sustabdyti tolesnį šilumos praradimą ir padėti organizmui pamažu atgauti normalią temperatūrą. Tai reiškia, kad pirmasis žingsnis nėra karštas vanduo, o aplinkos ir drabužių keitimas.
Jei drabužiai ar avalynė yra šlapi, juos būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Kūną verta laikyti šiltoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Švelnūs judesiai, pavyzdžiui, rankų judinimas ar lėtas vaikščiojimas, gali pagerinti kraujotaką, tačiau intensyvus fizinis krūvis nerekomenduojamas. Prakaitavimas tik dar labiau padidins šilumos nuostolius.
Padėti gali ir šilti gėrimai, tačiau svarbu, kad jie būtų be alkoholio ir kofeino. Silpna šilta arbata ar vanduo su citrina padeda sušilti iš vidaus. Nedidelis kiekis saldumynų taip pat gali būti naudingas, nes suteikia greitos energijos, kurios organizmui reikia šilumos gamybai.
Kodėl karštas vanduo gali būti pavojingas
Grįžus iš šalčio daugeliui kyla noras kuo greičiau įlipti į karštą vonią ar pakišti rankas po karštu vandeniu. Tačiau tai viena pavojingiausių klaidų. Staigus ir intensyvus šildymas gali sukelti kraujospūdžio svyravimus, galvos svaigimą ir net alpimą.
Dar pavojingesnė situacija – kai šildomos stipriai atšalusios ar jau pažeistos kūno vietos. Karštas vanduo gali pažeisti kraujagysles ir nervus, sukelti skausmą bei audinių traumą. Kai jautrumas sumažėjęs, žmogus gali net nepajusti, kad vanduo per karštas, ir patirti nudegimus.
Todėl šilti reikia lėtai ir palaipsniui, leidžiant organizmui pačiam prisitaikyti prie temperatūros pokyčių.
Kaip saugiai sušildyti rankas ir kojas
Rankos, kojos ir pirštai yra ypač jautrūs šalčiui, todėl su jais reikia elgtis itin atsargiai. Jei norite naudoti vandenį, pradėkite nuo vėsaus ar vos drungno, palaipsniui didindami temperatūrą. Vanduo niekada neturėtų būti karštas.
Taip pat veiksmingi ir paprasti metodai: šiltos pirštinės patalpose, vilnonis šalikas, kuriuo galima apvynioti rankas ar kojas, šilti, sausi drabužiai. Kūno šiluma pamažu grįš natūraliu būdu, nepažeisdama audinių.
Veido sritys, tokios kaip nosis, ausys ar skruostai, taip pat turėtų būti šildomos labai atsargiai. Jų negalima trinti, masažuoti ar, kaip kartais klaidingai daroma, trinti sniegu. Tai tik dar labiau pažeidžia odą ir padidina nušalimo riziką.
Kada jokiu būdu nebandyti šildyti savarankiškai
Jei oda jau pakeitė spalvą – pabalo, pagelto ar tapo melsva, jei prarastas jautrumas arba atsirado stiprus skausmas, tai gali būti nušalimo požymiai. Tokiu atveju rankų ar kojų savarankiškai šildyti negalima. Pažeistas vietas reikia saugoti nuo papildomo šalčio ir kuo greičiau kreiptis į medikus.
Šaltis – ne tik diskomfortas, bet ir rimtas išbandymas organizmui. Tinkamas elgesys po sušalimo gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių. Kartais svarbiausia ne tai, kaip greitai sušilsime, o kaip saugiai tai padarysime.
Šaltinis: https://i.pl/ciepla-woda-to-pulapka-nigdy-nie-popelniaj-tego-bledu-zobacz-co-robic-przy-przemarznieciu-rak-nog-i-calego-ciala/ar/c14-18219097
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
