Saulės šviesa dažnai suvokiama tik kaip malonus fonas pasivaikščiojimui ar vasaros atostogoms. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kasdienis, saikingas saulės spindulių poveikis sukelia ištisą grandinę biologinių procesų, kurie daro įtaką ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei būsenai, miegui bei net gyvenimo trukmei.
Vitaminas D – tik pradžia
Kai ultravioletiniai saulės spinduliai pasiekia odą, organizmas pradeda gaminti vitaminą D – riebaluose tirpų vitaminą, kuris būtinas kalcio ir fosforo pasisavinimui. Be jo neįmanomi stiprūs kaulai ir dantys, tačiau tai tik viena medalio pusė.
Vitaminas D taip pat dalyvauja imuninės sistemos veikloje, padeda slopinti lėtinius uždegimus ir mažina kai kurių infekcijų riziką. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie beveik negauna natūralios saulės šviesos, fiksuojama didesnė bendro mirtingumo rizika – kai kuriais atvejais ji prilyginama net rūkymo daromai žalai. Tai nereiškia, kad saulė yra „vaistas nuo visko“, bet pabrėžia jos svarbą organizmo pusiausvyrai.
Saulė ir nuotaika: poveikis smegenims
Saulės šviesa tiesiogiai veikia smegenų biochemiją. Ji skatina serotonino – vadinamojo „laimės hormono“ – gamybą, todėl gerina nuotaiką ir mažina depresijos simptomus. Būtent dėl šios priežasties šviesos terapija naudojama gydant sezoninį afektinį sutrikimą.
Tyrimai rodo, kad daugiau laiko leidžiant natūralioje dienos šviesoje, sumažėja ilgalaikės depresijos rizika, o žmonės dažniau praneša apie didesnį energijos lygį ir geresnę emocinę savijautą. Kai kuriais atvejais net pastebimas mažesnis antidepresantų poreikis.
Vidinis laikrodis ir geresnis miegas
Saulės šviesa yra pagrindinis organizmo cirkadinio ritmo – vidinio biologinio laikrodžio – reguliatorius. Ypač svarbus ryto apšvietimas, geriausia per pirmąją valandą po pabudimo. Jis padeda „nustatyti“ paros ritmą, todėl vakare lengviau užmigti, o dieną išlieka didesnis budrumas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dieną gauna daugiau natūralios šviesos, miega giliau ir kokybiškiau. Tai pastebima net darbo aplinkoje – darbuotojai biuruose su langais ir natūralia šviesa demonstruoja geresnį produktyvumą ir mažesnį nuovargį.
Poveikis širdžiai ir kraujospūdžiui
Saulės spinduliai veikia ne tik hormonus, bet ir kraujagysles. Kai šviesa pasiekia odą, organizme išsiskiria azoto oksidas – medžiaga, kuri plečia kraujagysles ir padeda mažinti kraujospūdį. Dėl šio mechanizmo saulės poveikis siejamas su mažesne širdies priepuolio ir insulto rizika.
Kai kurie tyrimai taip pat rodo galimą ryšį tarp saulės šviesos ir kūno svorio reguliavimo. Riebalinės ląstelės, esančios po oda, reaguoja į šviesą ir gali laikinai „susitraukti“. Tai viena iš priežasčių, kodėl šaltuoju metų laiku žmonės dažniau priauga svorio.
Kada saulė tampa pavojinga
Nors saulės nauda nekelia abejonių, per didelis ultravioletinių spindulių poveikis kelia rimtą grėsmę. Ilgas buvimas saulėje didina odos vėžio riziką, spartina odos senėjimą, raukšlių formavimąsi ir gali pažeisti odos imuninę sistemą.
Svarbu suprasti, kad saugus saulės kiekis nėra vienodas visiems. Jis priklauso nuo odos tipo, amžiaus, geografinės vietos, metų laiko, vitamino D kiekio organizme ir net bendros sveikatos būklės. Tamsesnės odos žmonėms, turintiems daugiau melanino, reikia daugiau saulės, kad būtų pagamintas vitaminas D, tuo tarpu šviesios odos žmonėms nudegimų ir pažeidimų rizika yra gerokai didesnė.
Kaip rasti pusiausvyrą
Gydytojai dažniausiai rekomenduoja saikingą saulės poveikį – dažnai pakanka 5–30 minučių buvimo saulėje kelis kartus per savaitę, atsižvelgiant į individualias sąlygas ir UV indeksą. Ilgiau būnant lauke patariama dėvėti apsauginius drabužius, naudoti apsauginius kremus ir vengti stipriausios vidurdienio saulės.
Saulė gali būti ir sąjungininkė, ir priešas. Kasdien gaunami, bet saikingi saulės spinduliai palaiko gerą nuotaiką, stiprina kaulus, padeda širdžiai ir gerina miegą. Tačiau tik tada, kai žinome ribas ir jų neperžengiame.
