Atvėsus orams ir prasidėjus čiaudėjimo sezonui, vaistinių lentynos ištuštėja, o internete pasipila „stebuklingi“ receptai, žadantys geležinę sveikatą per savaitę. Tačiau mokslininkai ir „Harvard Health“ ekspertai įspėja: daugelis dalykų, kuriais šventai tikime nuo vaikystės, tėra mitai, kurie ne tik nepadeda, bet kartais sukelia papildomą stresą ar net žalą organizmui.
Ypač dažnai apie imunitetą pradedame karštligiškai diskutuoti rudenį, žiemą ir pavasarį – būtent tada, kai kolegos darbe pradeda kosėti, o vaikai iš mokyklos grįžta su sloga. Natūralu, kad ieškome apsaugos, tačiau kartu su vertingais gydytojų patarimais visuomenėje per daugelį metų įsišaknijo ir klaidingi įsitikinimai. Jie sukuria apgaulingą saugumo jausmą, kai jo nėra, arba verčia mus nerimauti be jokio pagrindo. Laikas atskirti pelus nuo grūdų ir pažvelgti į tai, kaip iš tikrųjų veikia mūsų organizmo gynyba.
Kodėl greitas „imuniteto stiprinimas“ yra neįmanoma misija
Vienas populiariausių ir, deja, klaidingiausių įsitikinimų yra manymas, kad imunitetą galima „įjungti“ ar „sustiprinti“ tarsi nuspaudus mygtuką. Dažnai girdime raginimus gerti vitaminus, kai tik pasijuntame prasčiau. Realybė yra kur kas sudėtingesnė: imuninė sistema nėra vienas organas ar raumuo, kurį galima greitai „užpumpuoti“. Tai sudėtingas, ilgalaikis mechanizmas, kurio veikla priklauso nuo visumos – miego kokybės, mitybos, fizinio aktyvumo ir streso lygio.
Jei jūsų kūnas mėnesių mėnesius patiria lėtinį stresą, nuovargį ar jam trūksta pagrindinių maistinių medžiagų, jokia „stebuklinga“ kelių dienų vitaminų dozė situacijos nepakeis. Tikroji apsauga kuriama per nuoseklius, kasdienius įpročius, o ne per momentines gelbėjimo akcijas, kai virusas jau beldžiasi į duris.
Daugiau vitaminų nereiškia daugiau sveikatos
Daugelis žmonių vadovaujasi paprasta logika: jei vitaminas C yra gerai, tai triguba jo dozė bus dar geriau. Tai pavojingas mitas. Didelės vitamino C, D ar kitų papildų dozės automatiškai nesuteikia nepramušamo skydo. Priešingai – besaikis papildų vartojimas gali perkrauti organizmą (pavyzdžiui, inkstus ar kepenis) ir sukelti priešingą efektą nei tikėtasi.
Galbūt jus sudomins?
Ekspertai pabrėžia pusiausvyros svarbą. Geriausiai vitaminai pasisavinami natūraliu būdu – su maistu, o papildus reikėtų vartoti tikslingai ir tik tada, kai tyrimai parodo konkretų jų trūkumą. Organizmas pasiima tiek, kiek jam reikia, o perteklių tiesiog pašalina arba jis tampa toksiškas.
Dažnai sergantis vaikas – nebūtinai blogo imuniteto ženklas
Tėvams tai viena jautriausių temų. Jei vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, pradedama panikuoti, kad jo imunitetas yra „silpnas“. Tačiau imunologai ramina: funkcionuojanti imuninė sistema nereiškia visiško ligų nebuvimo. Priešingai, lengvos ligos yra savotiška imuninės sistemos „treniruotė“, ypač vaikystėje, kai organizmas mokosi atpažinti virusus ir su jais kovoti.
Susirūpinti reikėtų ne tada, kai sloguojama dažnai, bet tada, kai ligos eiga tampa sunki, kai jos užsitęsia neįprastai ilgai arba sukelia rimtų komplikacijų. Paprastas peršalimas – tai tiesiog ženklas, kad sistema veikia ir reaguoja į aplinką.
Kepurė neapsaugo nuo virusų, o salotos – nuo streso žalos
Frazę „Užsidėk kepurę, nes susirgsi!“ yra girdėjęs ko gero kiekvienas. Nors mamos linki gero, pats šaltis savaime ligų nesukelia. Ligas sukelia virusai ir bakterijos, kuriais užsikrečiame nuo kitų žmonių ar paviršių. Tiesa ta, kad sušalus organizmas gali tapti jautresnis ir imlesnis infekcijoms, ypač jei jis jau yra pavargęs ar nusilpęs, tačiau temperatūra nėra tiesioginis ligos sukėlėjas. Todėl svarbiau rūpintis bendru organizmo atsparumu, o ne tik šilta apranga.
Lygiai taip pat klaidinga manyti, kad pakanka vien „sveikos mitybos“. Net ir pati tobuliausia dieta, kupina daržovių ir supermaisto, nekompensuos žalos, kurią daro lėtinis miego trūkumas ar nuolatinė įtampa. Imunitetas yra glaudžiai susijęs su nervų sistema – be kokybiško poilsio ir emocinės pusiausvyros, net ir geriausi vitaminai lėkštėje neatliks savo darbo.
Stresas – tylusis imuniteto žudikas
Vis dar populiaru manyti, kad stresas yra tik „galvos reikalas“, veikiantis mūsų nuotaiką, bet ne kūną. Tai vienas žalingiausių mitų. Mokslas įrodė, kad užsitęsęs psichologinis stresas turi labai realų, fizinį poveikį: jis padidina uždegiminius procesus organizme ir tiesiogiai slopina imuninės sistemos gebėjimą reaguoti į grėsmes.
Būtent todėl mes dažniausiai susergame po sunkių projektų darbe, egzaminų sesijų ar emocinių sukrėtimų – kai nuslūgsta adrenalinas, išsekęs organizmas tampa atviri vartai ligoms.
Apibendrinant, imunitetas nėra stebuklinga piliulė, kurią galima nusipirkti vaistinėje. Tai mūsų gyvenimo būdo veidrodis. Norint būti sveikiems, reikia grįžti prie pagrindų: pakankamai miegoti, judėti gryname ore, mažinti stresą ir maitintis pagal sezoną. Maži, bet nuoseklūs veiksmai ilgainiui duoda nepalyginamai didesnį efektą nei bet koks brangus reklamuojamas preparatas.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
