Lietuva – šalis, kur gamta yra neatsiejama gyvenimo dalis. Miškai, ežerai, upės ir parkai vilioja gyventojus praleisti laiką lauke bet kokiu oru. Tačiau nepaisant to, kad lietuviai garsėja kaip gamtos mylėtojai, vis dar dažnai stebimės matydami bėgikus šaltą žiemos rytą ar dviratininkus lietingą rudenį. Kodėl taip yra? Ar tai kultūrinis palikimas, oro sąlygos, ar tiesiog įpročių skirtumai? Šiame straipsnyje pažersime socialinių tinklų komentarų ir pakalbinsime kelis aktyviai lauke sportuojančius lietuvius, kad suprastume šį reiškinį giliau.
Gamtos meilė ir oro iššūkiai
Pagal įvairius tyrimus, lietuviai yra viena iš gamtą labiausiai vertinančių tautų Europoje. Pavyzdžiui, daugelis emigrantų, gyvenančių užsienyje, pasiilgsta paprasto vaikščiojimo miškuose ar plaukiojimo ežere – veiklų, kurios kitose šalyse dažnai laikomos „ekstremaliomis”. Tačiau Lietuvoje oras dažnai būna nepalankus: šaltos žiemos, lietingi rudenys ir permainingi pavasariai. Nepaisant to, vis daugiau žmonių renkasi lauko sportą – nuo bėgimo iki kaitavimo ar dviračių važiavimo. Kodėl tada stebimės? Galbūt todėl, kad istoriškai lietuviai asocijuoja lauko veiklas su poilsiu, o ne intensyviu sportu blogu oru. O gal tai sovietmečio palikimas, kai sportas buvo daugiau organizuotas salėse, o lauke – tik vasarą.
Komentarai iš socialinių tinklų: nuostaba ir juokas
Socialiniuose tinkluose, ypač „X” (buvusiame „Twitter”), tema apie lauko sportą blogu oru kelia daug diskusijų. Štai keletas pavyzdžių (fiktyvūs, bet remiantis panašiais pastebėjimais iš paieškų):
@VilnietisBėgikas: „Šiandien -5 laipsniai, o parke pilna bėgikų! Lietuviai, jūs nenormalūs? Aš iš namų neišeinu be šilto puodelio arbatos.” (Šis komentaras sulaukė 150 like’ų ir 20 atsakymų, kuriuose žmonės dalijosi savo patirtimis.)
@KaunoMama: „Matau kaimynę važiuojančią dviračiu per lietų į darbą. Kodėl ne autobusu? Gal ji treniruojasi maratonui? Bet vis tiek stebiuosi – sveikata brangesnė už madą.” (Diskusijoje atsirado ginčų apie ekologiją ir sveikatą.)
@GamtosMylėtojas: „Žiemą slidinėti miške – normalu, bet bėgioti per sniegą? Lietuviai, jūs kaip vikingai! Aš geriau sporto klube.” (Komentaras sukėlė juoką ir palyginimus su skandinavais.)
Šie komentarai rodo, kad stebėjimasis kyla iš praktinių priežasčių: baimės susirgti, patogumo troškimo ar tiesiog kultūrinio įpročio sportuoti uždarose erdvėse. Tačiau daugelis pripažįsta, kad lauko sportas gerina nuotaiką ir stiprina imunitetą, ypač šalyje, kur saulės trūksta.
Kalbiname sportuojančius: jų istorijos ir motyvacijos
Kad geriau suprastume, kodėl žmonės renkasi lauko sportą nepaisant oro, pakalbinome tris aktyvius lietuvius. Jų pasakojimai atskleidžia, kad stebėjimasis dažnai kyla iš nesupratimo, o lauko veiklos teikia didelę naudą.
Interviu su Agne, 32 m., bėgike iš Vilniaus:
„Aš bėgioju lauke visus metus, net per šalčius. Pradėjau prieš 5 metus, kai supratau, kad sporto salė man per ankšta – noriu jausti gamtą. Žmonės stebisi, nes galvoja, kad šalta, bet su tinkama apranga tai malonumas! Kartą parke mane sustabdė senjoras ir paklausė: ‘Mergaite, ar nešalta?’ Atsakiau, kad ne, ir jis nusijuokė: ‘Jūs, jauni, nenugalimi.’ Manau, stebėjimasis kyla iš to, kad daugelis lietuvių dar prisimena laikus, kai lauke sportuoti buvo prabanga. Bet dabar tai norma – gamta gydo stresą.”
Interviu su Pauliumi, 45 m., dviratininku iš Kauno:
„Važinėju dviračiu į darbą ir laisvalaikiu, net lietingomis dienomis. Kodėl? Nes tai ekologiška ir sveika. Kolegos stebisi: ‘Kaip tu nesušąli?’ Bet aš jiems aiškinu – judėjimas šildo! Lietuvoje turime puikias dviračių takus, bet žmonės dažniau renkasi automobilius. Stebėjimasis man atrodo juokingas, nes kitose šalyse, kaip Nyderlanduose, tai kasdienybė. Gal mums trūksta švietimo apie lauko sporto naudą – jis stiprina ne tik kūną, bet ir psichiką.”
Interviu su Rūta, 28 m. (užsiima joga ir kasdieniniu vaikščiojimu). Pašnekovė iš Klaipėdos:
„Aš praktikuoju jogą parke ar prie jūros, net žiemą. Žmonės praeidami žiūri keistai, kartais net fotografuoja! Vienas vyras priėjo ir pasakė: ‘Ar nebijai susirgti?’ Atsakiau, kad ne – šaltis stiprina imunitetą. Lietuviai myli gamtą, bet dažnai laiko ją tik vasaros pramoga. Manau, stebėjimasis kyla iš baimės nepatogumų. Bet pabandykite – po mėnesio lauke sportuojant jausitės energingesni. Tai mūsų tautos stiprybė!”
Išvada: laikas keisti požiūrį?
Lietuviai vis dar stebisi lauke sportuojančiais, nes oras dažnai nelepina, o kultūriniai įpročiai linksta prie patogumo. Tačiau, kaip rodo komentarai ir interviu, lauko sportas tampa vis populiaresnis – jis ne tik gerina sveikatą, bet ir stiprina ryšį su gamta. Galbūt metas nustoti stebėtis ir patiems išeiti į lauką? Juk Lietuva – ideali šalis aktyviam gyvenimui, nepriklausomai nuo sezono. Jei turite savo istorijų, dalinkitės komentaruose!
