Vienas žodis iš kolegos, atsitiktinis nepažįstamojo žvilgsnis, nesėkminga replika pasitarime – ir jūs jau išgyvenate, atkurdami situaciją galvoje šimtą kartų. Norite atsikratyti nuolatinės savieanalizės ir išmokti žiūrėti į dalykus paprasčiau?
Kodėl mes per daug jautriai reaguojame į kritiką
Jei kiekvienas komentaras ar užuomina apie netobulumą verčia jus rausti ar jausti gėdą, priežastis gali būti žema savivertė. Žmogus, kuris abejoja savimi, dažnai suteikia per didelę reikšmę kitų nuomonei. Bet svarbu prisiminti: ne kiekviena pastaba – tai puolimas.
Pabandykite pažvelgti į situaciją iš šalies. Galbūt pašnekovas tiesiog turėjo blogą dieną, arba jam būdingas griežtumas pasisakymuose. Jei kritika konstruktyvi – priimkite ją kaip galimybę tapti geresniems. Kitu atveju – paleiskite.
Ne kiekviena nesėkmė – tragedija
Mes visi kartais klystame. Problema ne pačioje klaidoje, o kaip mes ją suvokiame. Jums atrodė, kad visi pastebėjo, kaip suklupote per pristatymą? Iš tikrųjų dauguma žmonių arba neatkreipė dėmesio, arba seniai jau pamiršo.
Neverta rengti vidinio „tribunolo” kiekvieną kartą, kai kažkas eina ne pagal planą. Tai gyvenimo dalis. Kartais geriausi sprendimai ateina būtent po nesėkmės.
Patikrinkite savo įsivaizdavimus apie save ir pasaulį
Dažnai mes sugalvojame neigiamus scenarijus, neturėdami jiems jokių įrodymų. Jums atrodė, kad kolega kreivai pažiūrėjo? Tai dar nereiškia, kad kažką padarėte negerai. Galbūt jis tiesiog susimąstė.
Vietoj to, kad galvotumėte apie svetimas emocijas – klauskite tiesiai arba paleiskite abejones. Žmonės nėra taip sutelkę dėmesį į jus, kaip gali atrodyti. Kiekvienas gyvena savo minčių ir išgyvenimų burbule.
Suvokite savo vertę – ir niekas negalės jūsų suklaidinti
Pradėkite nuo paprasto – parašykite savo stipriųjų savybių sąrašą. Ką savyje vertinate? Kuo esate geri? Kas padeda jums išlikti savimi net sunkiu metu?
Nešiokitės šį sąrašą su savimi. Kai kitą kartą abejonės ar svetimi žodžiai pradės jus klibinti – perskaitykite jį. Tai jūsų vidinė atrama, kuri nepriklauso nuo išorinių aplinkybių.
Išvada
Jautrumas – ne nuosprendis, o savybė, kuri gali tapti jėga, jei ją tinkamai nukreipsite. Turite teisę jaudintis, klysti, išgyventi. Bet neleiskite šioms emocijoms sugriauti pasitikėjimo savimi.
Išmokite sudėtingose situacijose matyti ne pralaimėjimą, o patirtį. Mokykitės klausyti savęs, neignoruodami realybės. Ir prisiminkite: ne kiekviena smulkmena verta to, kad sugadintų jums nuotaiką.
