Liežuvis yra viena iš tų kūno dalių, kurią kasdien matome, bet retai į ją rimtai pasižiūrime. Vis dėlto burnoje slypi nemažai informacijos apie organizmo būklę. Ši gleivinė reaguoja į dehidrataciją, mitybą, infekcijas, vitaminų trūkumą, net vaistų poveikį. Moderni medicina žiūri į liežuvio spalvą kaip į papildomą užuominą, o ne diagnostikos pagrindą, tačiau tam tikri pokyčiai iš tiesų gali būti verti dėmesio.
Neretai šiuolaikiniai gydytojai ir tradicinės medicinos šalininkai čia susitinka – liežuvio paviršius iš tiesų atspindi tai, kas vyksta organizme, tik skiriasi interpretacijų mastas. Todėl svarbiausia žiūrėti į liežuvį kaip į bendrą orientyrą, o ne tiesioginę diagnozę.
Ką liežuvio spalva gali pasakyti apie jūsų sveikatą?
Tradicinė kinų medicina šimtmečius analizuoja liežuvio atspalvius, formas ir apnašas. Jos aiškinimai – labiau simbolinis, holistinis kūno būklės skaitymas. Vakarietiška medicina remiasi tiesioginiais fiziologiniais paaiškinimais. Žvelgiant per abiejų prizmę, štai kas laikoma dažniausiai pasitaikančiais signalais.
Raudonas liežuvis neretai siejamas su karščiavimu, uždegiminėmis reakcijomis ar dehidratacija. Blyškus gali būti susijęs su žemu hemoglobinu, vitaminų stoka ar nuovargiu. Violetinis atspalvis kartais atsiranda dėl kraujotakos sutrikimų ar prasto deguonies pasisavinimo.
Patinęs liežuvis gali rodyti skysčių susilaikymą, alerginę reakciją ar tam tikrus virškinimo sutrikimus. Plonas, lieknas liežuvis gali būti tiesiog susijęs su dehidratacija ar svorio kritimu.
Tik svarbu suprasti, kad šie signalai nėra diagnozės. Jie – tik pastebėjimai, kurie gali paskatinti atidžiau įsiklausyti į organizmą.
Ar tikrai skirtingos liežuvio dalys susijusios su skirtingais organais?
Tradicinės kinų medicinos žemėlapis liežuvį dalina į zonas: galiukas atitinką širdį, šonai – kepenis, vidurys – skrandį, pagrindas – inkstus. Tai metafora, per kurią ši sistema bando suprasti viso kūno pusiausvyrą.
Nors moderni medicina tokio organų žemėlapio nepripažįsta, pati idėja žvelgti į liežuvį kaip į bendros būklės veidrodį nėra be pagrindo. Pvz., baltos apnašos galinėje dalyje gali rodyti burnos mikrobiomo pokyčius, o įtrūkimai kartais atsiranda dėl sausos burnos ar tam tikrų vitaminų trūkumo.
Kaip apžiūrėti liežuvį namuose?
Jei norisi stebėti pokyčius, svarbu tai daryti taip, kad rezultatai nebūtų iškreipti.
- Iškiškite liežuvį tik kelias sekundes. Ilgiau laikant, natūraliai keičiasi kraujotaka ir spalva.
- Žiūrėkite ryškioje natūralioje šviesoje – dirbtinė šviesa gali suteikti nerealias spalvas.
- Nedarykite to iškart po kavos, arbatos ar spalvotų gėrimų. Jie nudažo paviršių, todėl gali klaidinti.
- Jei planuojate apžiūrą ryte, nevalykite liežuvio per anksti, nes kartu pašalinsite apnašas, kurios ir suteikia dalį informacijos.
Kada verta sunerimti?
Jei liežuvio spalva staiga pasikeičia ir tai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, įdedate pastangų drėkinimui, mitybai ar burnos higienai, tačiau pokyčiai nemažėja, tuomet tikslinga pasirodyti gydytojui arba odontologui. Liežuvio įtrūkimai, nuolatinis patinimas, stiprus skausmas ar tamsios, nenuplaunamos dėmės – ženklai, kuriuos specialistai vertina rimčiau.
Liežuvis kiekvieną dieną atsinaujina, todėl tai viena greičiausiai į pokyčius reaguojančių kūno vietų. Stebėdami jį, žmonės kartais pirmi pamato ženklus, kurių jų organizmas dar net nesuspėjo išreikšti kitaip.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
