Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kokius kasdienius įpročius būtina pakeisti, kad sumažintumėte širdies ligų riziką: kardiologų išaiškinta tiesa

Jūsų širdies sveikata
3 min. skaitymo

Širdies ligos šiandien vis dažniau siejamos ne tik su riebia mityba ar rūkymu. Gydytojai vis garsiau kalba apie daug paprastesnį, kasdienį įprotį, kurį daugelis laiko nekaltu – ilgą sėdėjimą po pietų ar vakarienės. Tai ypač aktualu biuro darbuotojams, kurie dažniausiai pietauja prie kompiuterio ir nė neatitraukia akių nuo ekrano, tuo pačiu negalvodami, kad toks ritmas tiesiogiai veikia jų širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Ilgas nejudrumas po valgio sulėtina kraujotaką, padidina cukraus kiekį kraujyje ir skatina riebalų kaupimąsi arterijose. Kai kūnas ilgai išlieka vienoje padėtyje, kraujas sunkiau cirkuliuoja, kraujagyslės gauna didesnį krūvį, o spaudimas linkęs kilti. Net jei ryte sportuojate, vakaro ar dienos sėdėjimo tai neatperka – žala kaupiasi valandomis, ne minutėmis.

Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie daugiau nei 23 valandas per savaitę praleidžia sėdėdami, turi net iki 80 proc. didesnę riziką patirti mirtį dėl širdies ir kraujagyslių ligų, palyginti su tais, kurie sėdi mažiau. Ilgalaikis nejudrumas taip pat siejamas su svorio augimu, padidėjusia diabeto rizika ir kraujagyslių užsikimšimu – visais faktoriais, tiesiogiai didinančiais širdies perkrovą.

Kardiologai vieningai sutaria: vienas paprasčiausių būdų apsaugoti širdį – pakeisti įprotį sėdėti iš karto po valgio. Net ir trumpas judesys gali padaryti rimtą skirtumą. Po pietų rekomenduojama bent 10–15 minučių pasivaikščioti: šis trumpas aktyvumas padeda sureguliuoti insulino reakciją, paskatina raumenų darbą ir sumažina kraujospūdį. Jei tokios galimybės nėra, užtenka kas pusvalandį atsistoti ir padaryti kelis tempimo judesius – tai padeda kraujui judėti, o širdžiai dirbti lengviau.

Judėti yra būtina
Judėti yra būtina

Taip pat verta peržiūrėti ir miego įpročius. Nepakankamas poilsis trikdo nervų sistemą, blogina susikaupimą ir gali padidinti kraujospūdį. Esant nuolatiniam miego trūkumui, organizme kaupiasi hormonai, didinantys stresą ir apkraunantys širdį, o dėl sutrikusio neuronų darbo gali svaigti galva ar net trumpam dingtelėti sąmonė.

Įpročiai, turintys įtakos širdžiai, dažnai atrodo nereikšmingi – vos kelios minutės po pietų, dar viena valanda prie kompiuterio ar dar viena bemiegė naktis. Tačiau būtent jie ilgainiui sukuria foną, kuriame širdies ir kraujagyslių ligos vystosi tyliai, be simptomų. Kiekviena nedidelė korekcija kasdienybėje – trumpas pasivaikščiojimas, pertraukėlė atsistoti, ankstesnis miegas – yra investicija į kur kas tvirtesnį širdies darbą. Ir tai vienas tų atvejų, kai paprasti žingsniai lemia didžiausius rezultatus.

Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.

Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir turiu aukštąjį išsilavinimą farmacijos srityje. Domiuosi sveikatos, sporto ir gyvensenos temomis, kurias nuolat gilinu ir nagrinėju tiek akademiškai, tiek praktiškai. Rašau straipsnius svetainėje KAIPKADA.LT, siekdama skaitytojams pateikti patikimą, moksliškai pagrįstą ir lengvai suprantamą informaciją, kuri padėtų gerinti sveikatą ir kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad žinios yra svarbiausia priemonė sveikesniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.