Populiariausias gėrimas pasaulyje po vandens yra arbata. Teigiama, kad ji turi gydomąsias savybes, bet ką sako mokslas? Pažvelgėme į 10 faktų apie ją.
1. Žalioji arbata gaminama iš to paties augalo kaip ir juodoji arbata
Tiek juodoji, tiek žalioji arbata gaunama iš Camellia sinensis augalo lapų. Vieninteliai skirtumai yra apdorojimo metodas ir oksidacijos (fermentacijos) laipsnis.
Žaliosios arbatos lapai iš karto apdorojami garuose arba kepinami, o juodosios arbatos lapai pirmiausia laikomi lauke arba specialiame patalpoje. Po to juodoji arbata pereina per visą fermentacijos ciklą – nusistovėjimą šiltoje vietoje – o žalioji arbata patiria minimalią oksidaciją. Todėl jos turi skirtingas spalvas ir skonius.
2. Arbata taip pat gaivina
Arbata, kaip ir kava, turi kofeino. Lapuose net yra daugiau kofeino nei pupelėse. Tačiau po užplikymo kofeinas arbatoje jungiasi su taninais ir sudaro kofeiną. Jis yra mažiau aštraus poveikio nei laisvas kofeinas ir turi švelnesnį efektą. Todėl stipri arbata taip pat turi gaivinantį poveikį, nors ir ne tokį intensyvų kaip kava.
3. Turi daug antioksidantų
Palankios arbatos savybės pasiekiamos dėl didelio antioksidantų kiekio. Šios medžiagos neutralizuoja reaktyviąsias deguonies rūšis, kurios sukelia oksidacinį stresą.
Pagrindinis arbatos antioksidantas yra epigalokatechino-3-galatas (EGCG). Kai kurie tyrimai rodo, kad ši medžiaga gali slopinti vėžinių auglių augimą. Tačiau norint pasiekti terapinę dozę, reikėtų išgerti 10–16 puodelių – tai per daug ir net pavojinga kepenims.
Arbatos lapuose taip pat yra kitų medžiagų su antioksidantine veikla, tokių kaip teaflavinai ir taninai. Jie taip pat neutralizuoja laisvuosius radikalus.
4. Gerai poveikis nervams
Arbata gali būti naudinga centrinei nervų sistemai. Kai kurie tyrimai rado ryšį tarp arbatos vartojimo ir Parkinsono ligos atsiradimo – būklės, kuriai būdingas neuronų mirtis. Pavyzdžiui, 2012 m. metaanalizė nustatė, kad arbatą geriantys žmonės turi mažesnę ligos išsivystymo riziką, palyginti su negeriančiais. Viena teorija teigia, kad šis efektas yra dėl kofeino, tačiau reikia papildomų tyrimų tai patvirtinti.
5. Naudingiausia rūšis
Sunku nustatyti sveikiausią arbatą: daug kas priklauso nuo vertinimo kriterijų. Tačiau geltonoji ir žalioji arbata turi daugiausiai antioksidantų, o juodoji arbata – mažiausiai.
Žalioji arbata turi geriausią poveikį kardiometaboliniams parametrams (kūno masės indeksui, kraujospūdžiui, lipidų profiliui, gliukozės lygiui). 2022 m. metaanalizė patvirtino, kad žmonės, kurie ją geria, mažiau linkę į nutukimą ir aukštą cholesterolio lygį.
Yra daug arbatos veislių, kiekviena su savu išskirtiniu skoniu ir aromatu. Galite išbandyti kelias veisles vienu metu arba įsigyti rinkinį.
6. Sausuose arbatos lapuose yra daug bakterijų
Beveik visi išdžiovinti arbatos lapai yra užteršti bakterijomis, mielėmis ir grybais. Jų mikrobinė apkrova dažnai viršija leistinus lygius. Po užplikymo dauguma patogenų miršta, todėl arbatos, užpiltos verdančiu vandeniu, gėrimas yra saugus. Arbata, užplikyta šaltu ar šiltu vandeniu, gali išlaikyti mikrobus.
7. Arbata turi galiojimo laiką
Ne visi mikrobai sunaikinami po užplikymo. Mažas skaičius lieka ir toliau dauginasi. Po maždaug 6–8 valandų mikrobinė apkrova vėl tampa potencialiai pavojinga. Todėl rekomenduojama paruoštą nuovirą laikyti kambario temperatūroje ne ilgiau kaip 4–6 valandas ir šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas.
8. Galite ją paruošti iš naujo
Kaskart pridedant verdantį vandenį, aktyviosios sudedamosios dalys nuplaunamos nuo arbatos lapų. Tai sumažina skonį, aromatą ir naudą sveikatai. Arbatoje nesusidaro toksiškų medžiagų. Taninų koncentracija didėja, o tai suteikia arbatai karčią skonį, bet gerti ją saugu.
9. Žolelių arbatos neraminančios
Žolelių arbatos laikomos ypač naudingomis ir raminančiomis. Raudonėlis ir jonažolė turi antioksidantų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, bet įrodymai, patvirtinantys jų naudą, yra silpni.
Pavyzdžiui, tyrimas su žiurkėmis patvirdino, kad raudonėlio arbata mažina stresą. Tačiau nėra įrodymų, kad ši žolė turi tokį patį poveikį žmonėms. Todėl neturėtų būti tikimasi reikšmingo poveikio iš žolelių arbatos.
Panaši situacija ir su kitais augalais. Tyrimai, patvirtinantys čiobrelio, raudonėlio ir mėtų naudą, yra riboti. Jų rezultatai negali būti apibendrinti visiems.
10. Žolelių nuovirai neapsaugo nuo virusų
Kai kurios žolelės, tokios kaip mėta, alavijas ir raudonėlis, gali sumažinti virusinę apkrovą. Tačiau daugeliu atvejų jų veiksmingumas yra vidutinis arba silpnas.
Tai nereiškia, kad žolelės yra nenaudingos sergant ARVI. Bet kokia arbata ar žolelių nuoviras yra daugiausia šiltas gėrimas, kuris naudingas peršalus. Tokie gėrimai drėkina gleivines ir lengvina simptomus.
Išvada
Žalioji arbata yra naudingiausia dėl savo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai bei metabolizmui. Ji turi daugiausiai antioksidantų ir gali padėti išvengti nutukimo bei aukšto cholesterolio. Tačiau bet kokia arbata, geriama saikingai, gali būti naudinga sveikatai.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
