Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lauke šalta, bet delnai vis dar prakaituoja? Stresas gali būti ne vienintelis kaltininkas!

Prakaituojantys delnai
4 min. skaitymo

Delnų prakaitavimas yra daug dažnesnis, nei atrodo. Nors daugelis tai priskiria stresui ar nerimui, šį simptomą gali lemti platus fiziologinių, hormoninių ir aplinkos veiksnių spektras. Ir taip – delnai gali prakaituoti net tada, kai lauke žvarbu ir jūs šąlate.

Prakaituojantys delnai kartais laikomi smulkmena, bet tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta kur kas sudėtingesni procesai. Todėl verta suprasti, kodėl prakaitavimas tampa intensyvesnis ir ką tai gali reikšti.

Kodėl delnai prakaituoja? Natūralus mechanizmas, kuris kartais „persistengia“

Mūsų delnuose yra vienas didžiausių prakaito liaukų tankių visame kūne. Jos atsakingos už termoreguliaciją ir odos drėgmę. Tačiau kai ši sistema reaguoja per aktyviai, delnai pradeda drėkti net esant normaliai temperatūrai arba minimaliam emociniam dirgikliui.

Šis simptomas nėra liga – tai padidėjusi organizmo reakcija, kurią gali sukelti įvairūs veiksniai.

Stresas ir nervų sistema: klasikinė, bet ne vienintelė priežastis

Dažniausiai delnai prakaituoja dėl simpatinės nervų sistemos aktyvumo. Įsijungus „kovok arba bėk“ mechanizmui, organizmas paruošia raumenis veikti – pagreitėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, padidėja prakaito sekrecija.

Todėl delnų drėgmė gali staiga atsirasti:

  • prieš egzaminą,
  • darbo pokalbio metu,
  • viešo kalbėjimo situacijose,
  • net paprasto socialinio bendravimo akimirkomis.

Visgi tai tik viena dėlionės dalis.

Genetinis polinkis: kai prakaitavimas „užrašytas“ genuose

Dalis žmonių turi delynų hiperhidrozę – paveldėtą būseną, kai prakaito liaukos aktyvesnės nei įprasta. Tai gali prasidėti jau vaikystėje ir pasireikšti be jokios akivaizdžios priežasties.

Šis sutrikimas nėra pavojingas, tačiau gali smarkiai trikdyti kasdienybę, nes delnai drėksta net ramybės būsenoje.

Kodėl mano delnai prakaituoja? Kartais kaltas ne stresas
Kodėl mano delnai prakaituoja? Kartais kaltas ne stresas

Hormonų pokyčiai: kai organizmas persitvarko

Hormonai tiesiogiai veikia prakaito liaukų aktyvumą. Padidėjęs prakaitavimas dažnas:

  • paauglystėje,
  • nėštumo metu,
  • menopauzėje,
  • esant skydliaukės hiperfunkcijai.

Per aktyvi skydliaukė ne tik padidina prakaitavimą, bet ir sukelia nerimo jausmą, padažnėjusį pulsą, šilumos bangas. Tokiu atveju reikalingas medicininis ištyrimas.

Vaistai ir ligos: šalutinis poveikis, kurį verta žinoti

Delnų prakaitavimas gali būti susijęs su:

  • antidepresantais,
  • stimuliuojančiais vaistais,
  • kai kuriais skausmą malšinančiais preparatais,
  • nervų sistemos sutrikimais,
  • diabetu,
  • infekcijomis, ypač karščiuojant.

Jeigu tai naujas simptomas, būtina informuoti gydytoją – dažnai galima rasti geriau toleruojamą vaisto alternatyvą.

Aplinkos poveikis: kartais priežastis paprasta

Šilta aplinka, intensyvus fizinis aktyvumas, keli drabužių sluoksniai ar pirtis – visa tai gali trumpam suaktyvinti prakaitavimą. Tokiais atvejais simptomai praeina greitai ir jų nereikia laikyti liga.

Kodėl delnai prakaituoja žiemą? Atsakymas paprastesnis, nei atrodo

Nors atrodo paradoksalu, žiemą delnai dažnai prakaituoja dar labiau. Taip nutinka dėl staigaus temperatūrų kontrasto – įėjus iš lauko į šiltą patalpą, nervų sistema „perjungia režimą“, kraujotaka suaktyvėja ir delnai gali staiga sudrėkti.

Prie to prisideda:

  • šiltas, sausas patalpų oras,
  • stori drabužių sluoksniai,
  • prakaitą skatinančios pirštinės,
  • padidėjęs žiemos sezono stresas (šventės, darbų pabaiga, nuovargis).

Tai visiškai normalus fiziologinis atsakas.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Į specialistą verta kreiptis, jei:

  • prakaitavimas yra nuolatinis ir trikdo kasdienybę,
  • prasidėjo staiga ir nėra aiškios priežasties,
  • kartu pastebite kitus simptomus (širdies plakimą, svorio pokyčius, nuovargį),
  • delnai prakaituoja net miegant.

Gydymo galimybės šiandien labai plačios – nuo specialių tirpalų iki botulino toksino injekcijų ir jonoforezės. Tai lengvai sprendžiama problema, svarbu tik jos neignoruoti.

Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.

Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir turiu aukštąjį išsilavinimą farmacijos srityje. Domiuosi sveikatos, sporto ir gyvensenos temomis, kurias nuolat gilinu ir nagrinėju tiek akademiškai, tiek praktiškai. Rašau straipsnius svetainėje KAIPKADA.LT, siekdama skaitytojams pateikti patikimą, moksliškai pagrįstą ir lengvai suprantamą informaciją, kuri padėtų gerinti sveikatą ir kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad žinios yra svarbiausia priemonė sveikesniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.