Kalėdos dažnai vadinamos ramybės ir jaukumo švente, tačiau realybėje jos ne visiems atneša džiaugsmą. Naujausia apklausa rodo, kad Lietuvoje nemaža dalis gyventojų šventiniu laikotarpiu susiduria su stresu, nerimu ir net vienatvės jausmu. Tuo tarpu Danija išsiskiria kaip šalis, kur Kalėdos kelia mažiausiai įtampos.
Kalėdinis stresas Lietuvoje – kas trečiam gyventojui
Apklausos duomenys rodo, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas per Kalėdas patiria bent šiek tiek streso ar nerimo. Dar panaši dalis žmonių teigia, kad stresas yra „nedidelis“, tačiau vis tiek juntamas. Visiškai ramūs per šventes jaučiasi tik maždaug trečdalis apklaustųjų.
Tokie skaičiai leidžia daryti išvadą, kad Kalėdos Lietuvoje daugeliui tampa ne tik švente, bet ir psichologiniu išbandymu. Tyrimą užsakė draudimo bendrovė If, kuri kasmet analizuoja šventinio laikotarpio emocinę būklę Šiaurės ir Baltijos regionuose.
Lietuva – panaši į Šiaurės šalis, bet ne į Daniją
Lietuvos gyventojų patiriamo kalėdinio streso lygis labai panašus į Suomijos, Švedijos ir Norvegijos rodiklius. Visose šiose šalyse stresas per šventes yra gana paplitęs reiškinys.
Tačiau Danija ryškiai išsiskiria – tik vienas iš penkių danų nurodo, kad per Kalėdas jaučia bent minimalų stresą. Tai beveik perpus mažesnis rodiklis nei Lietuvoje.
Ekspertai pažymi, kad skirtumą lemia ne vien ekonomika, bet ir požiūris į pačias šventes – danai rečiau kelia sau didelius lūkesčius ir labiau akcentuoja paprastą buvimą kartu, o ne „tobulas Kalėdas“.
Pagrindinė lietuvių streso priežastis – pinigai
Iš Lietuvos gyventojų, kurie teigia patiriantys kalėdinį stresą, beveik pusė (apie 48 proc.) kaip pagrindinę priežastį nurodo finansinę padėtį. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarp apklausoje dalyvavusių šalių.
Palyginimui, Norvegijoje dėl pinigų per Kalėdas stresą jaučia apie 39 proc. žmonių, Švedijoje – panašiai, o Danijoje – tik apie 31 proc.
Be finansų, lietuvius stipriai slegia ir įtemptas pasiruošimo tempas, skubėjimas, ilgi darbų sąrašai bei dideli – dažnai nerealistiški – lūkesčiai, kaip turėtų atrodyti „tobulos“ Kalėdos.
Kas patiria daugiausia streso?
Kalėdinis stresas Lietuvoje pasiskirstęs gana tolygiai tarp vyrų ir moterų. Tačiau ryškūs skirtumai matomi pagal amžių.
Didžiausią stresą per šventes patiria:
- 18–29 metų jauni suaugusieji,
- 30–39 metų amžiaus žmonės.
Tai laikotarpiai, kai dažnai sutampa finansiniai įsipareigojimai, darbo krūvis, vaikų auginimas ir socialiniai lūkesčiai. Kalėdos tokiame kontekste tampa dar vienu spaudimo šaltiniu.
Vienatvė per Kalėdas – problema ne tik vyresniems
Net 17 procentų Lietuvos gyventojų nurodo, kad per Kalėdas patiria stresą ar nerimą dėl vienatvės. Ir čia atsiskleidžia netikėta tendencija – vienatvė ypač dažna tarp jaunų žmonių.
Beveik kas penktas 18–39 metų amžiaus lietuvis teigia, kad Kalėdų laikotarpiu jaučiasi vienišas. Tuo tarpu tarp vyresnių nei 60 metų žmonių šis rodiklis gerokai mažesnis – apie 13 procentų.
Ši tendencija fiksuojama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Jauni žmonės dažniau gyvena atskirai, rečiau palaiko artimus ryšius su šeima, o socialiniuose tinkluose matomi „tobulų Kalėdų“ vaizdai dar labiau sustiprina atskirties jausmą.
Mažos pajamos – dar vienas rizikos veiksnys
Vienatvės jausmas ypač stiprus tarp mažesnes pajamas gaunančių žmonių. Beveik kas ketvirtas šios grupės atstovas teigia, kad Kalėdos jam kelia stresą būtent dėl socialinės izoliacijos.
Ekspertai pabrėžia, kad finansiniai sunkumai dažnai riboja galimybes dalyvauti šventinėse veiklose, keliauti pas artimuosius ar net pasikviesti svečių, o tai dar labiau gilina vienatvės jausmą.
Tyrimo metodika
Apklausą draudimo bendrovės If užsakymu 2025 m. gruodį atliko tyrimų bendrovė YouGov. Tyrimas vyko Lietuvoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje. Lietuvoje apklausoje dalyvavo daugiau nei tūkstantis respondentų.
Ką rodo šie skaičiai?
Duomenys aiškiai parodo, kad Lietuvoje Kalėdos daugeliui yra ne tik šventė, bet ir emocinis iššūkis. Finansinis spaudimas, dideli lūkesčiai ir vienatvė ypač stipriai paliečia jaunus žmones ir mažesnes pajamas gaunančius gyventojus.
Danijos pavyzdys rodo, kad mažesnis stresas per šventes nėra nepasiekiamas idealas. Jį lemia ne stebuklai, o požiūris – paprastesnės Kalėdos, mažiau spaudimo sau ir daugiau tikro žmogiško ryšio.
