Žuvis – neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis: nuo keptos silkės prie Kūčių stalo iki grilyje ruošiamos lašišos. Daugelis mano, kad žuvis yra sveikas, baltymų kupinas maistas, tačiau ne visos žuvys vienodai naudingos. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurios Baltijos jūros žuvys kaupia toksinus – dioksinus, PCB (polichlorintus bifenilus) ir sunkiuosius metalus – kaip kempinė, sugerdama teršalus iš užteršto vandens. Nepaisant įspėjimų, lietuviai jas vis dar aktyviai valgo, o tai kelia rimtų klausimų apie sveikatos rizikas. Šiame straipsnyje atskleidžiame, kurios žuvys yra labiausiai užterštos, kodėl taip atsitinka ir kaip apsisaugoti, kad žuvis liktų nauda, o ne grėsme.
Baltijos jūra: teršalų lopšys žuvims
Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, o jos žuvys tampa tikrais toksinų rezervuarais. Pramonės atliekos, žemės ūkio trąšos ir istoriniai teršalai, tokie kaip dioksinai ir PCB, kaupiasi jūros dugno nuosėdose ir per maisto grandinę patenka į žuvis. Šie teršalai – patvarūs organiniai junginiai (PBTs), kurie nesuyra dešimtmečiais ir kaupiasi riebaliniuose audiniuose. Didelės plėšrios žuvys, tokios kaip lašiša ar menkė, sugeria toksinus valgydamos mažesnes žuvis, o riebios žuvys kaip silkė kaupia juos savo riebaluose.
Pagal Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2005 m. duomenis, kurie vis dar aktualūs ir atnaujinti 2025 m., Baltijos silkė ir lašiša turi 3,5–5 kartus daugiau dioksinų ir PCB nei vidutiniškai Atlanto žuvys. 2025 m. HELCOM (Helsinkio komisijos) ataskaita rodo, kad gyvsidabris, kadmis ir švinas viršija normas daugelyje Baltijos žuvų mėginių, ypač rytinėje dalyje, prie Lietuvos krantų. Šie teršalai patenka iš upių, tokių kaip Nemunas, nešdami pramonės likučius iš Baltarusijos ir Lenkijos.
Kokios žuvys – didžiausi toksinų kaupikai?
Ne visos žuvys vienodai pavojingos, bet kai kurios – tikros „kempinės”. Štai labiausiai užterštos Baltijos žuvys, kurias lietuviai vis dar mielai valgo:
- Silkė (Clupea harengus): Populiariausia lietuviška žuvis, valgoma marinuota, kepta ar rūkyta. Ji kaupia dioksinus ir PCB dėl riebumo – tyrimai rodo, kad senesnės silkės turi iki 10 kartų daugiau teršalų nei jaunos. Lietuvoje silkė sudaro apie 30 proc. visos suvartojamos žuvies, nepaisant ES ribojimų eksportui.
- Lašiša (Salmo salar): Laukinė Baltijos lašiša – delikatesas, bet jos riebalai sugeria dioksinus kaip kempinė. EFSA duomenimis, ji 5 kartus užterštesnė nei Norvegijos ūkiuose auginama lašiša. Lietuviai kasmet suvalgo apie 5 kg žuvies vienam gyventojui, o lašiša – viena populiariausių.
- Menkė (Gadus morhua): Ši plėšri žuvis kaupia gyvsidabrį ir kadmį iš jūros dugno. HELCOM tyrimai rodo aukštus lygius rytinėje Baltijoje.
- Ungurys (Anguilla anguilla) ir upinė nėgė: Šios žuvys, gyvenančios upėse ir jūroje, kaupia PBDE (polibromintus difenileterius) ir kitus ugniai atsparius teršalus.
Šios žuvys – maisto grandinės viršūnėje, tad jos sugeria teršalus iš mažesnių organizmų, kaip planktonas ar vėžiagyviai.
Sveikatos rizikos: nuo vėžio iki neurologinių sutrikimų
Toksinai žuvyse – ne tik teorinė grėsmė. Dioksinai ir PCB siejami su vėžiu, imuninės sistemos sutrikimais ir reprodukcinėmis problemomis. Gyvsidabris pažeidžia nervų sistemą, ypač vaikams ir nėščioms moterims, sukeldamas vystymosi sutrikimus. 2025 m. tyrimas žurnale „Marine Pollution Bulletin” rodo genotoksiškumo riziką Baltijos žuvyse, ypač plekšnėse ir silkėse.
Lietuvoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys rodo, kad 2024 m. apie 15 proc. Baltijos žuvų mėginių viršijo ES normas dioksinams. Nepaisant to, lietuviai suvalgo vidutiniškai 15 kg žuvies per metus, o Baltijos žuvys sudaro didžiąją dalį. Tai ypač rizikinga vyresniems žmonėms ir vaikams, kuriems rekomenduojama riboti vartojimą iki 1–2 porcijų per savaitę.
| Žuvis | Pagrindiniai toksinai | Rizikos lygis (pagal EFSA) | Vartojimo rekomendacija |
| Silkė | Dioksinai, PCB | Aukštas | Ne daugiau 1 porcijos/sav. |
| Lašiša | Dioksinai, gyvsidabris | Labai aukštas | Riboti, ypač laukines |
| Menkė | Gyvsidabris, kadmis | Vidutinis-aukštas | 2 porcijos/sav. |
| Ungurys | PBDE, PCB | Aukštas | Venkite nėščioms |
Kodėl lietuviai jas vis dar valgo? Ir kaip apsisaugoti
Tradicijos, kaina ir prieinamumas – pagrindinės priežastys. Baltijos žuvys pigesnės nei importuotos, o silkė – kultūrinis simbolis. Tačiau klimato kaita ir tarša tik didina problemą: šiltesnis vanduo skatina teršalų migraciją į žuvis.
Gera žinia: galima valgyti saugiai. Rinkitės ūkiuose augintas žuvis iš Atlanto ar Norvegijos, tokias kaip lašiša ar tilapija. Tikrinkite etiketes – ES reikalauja nurodyti kilmę. Valgykite mažesnes žuvis, kurios kaupia mažiau toksinų, ir venkite riebių dalių. VMVT rekomenduoja nėščioms ir vaikams apriboti Baltijos žuvis iki minimumo.
Išvada: žuvis – nauda, bet su atsargumu
Žuvis gali būti superfood, bet Baltijos „kempinės” kaip silkė ar lašiša slepia pavojus, kuriuos lietuviai dažnai ignoruoja. 2025 m., kai tarša neslūgsta, metas rinktis sąmoningai: remkitės tyrimais, ribokite rizikingas žuvis ir rinkitės alternatyvas. Jūsų sveikata verta daugiau nei tradicinė porcija. Jei abejojate, pasitarkite su mitybos specialistu – geriau saugūs nei apgailestaujantys.
Šaltiniai:
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3357784/
- https://helcom.fi/wp-content/uploads/2021/09/Inputs-of-hazardous-substances-to-the-Baltic-Sea.pdf
- https://www.diva-portal.org/smash/get/diva2:1615592/FULLTEXT01.pdf
- https://itameri.fi/en/state-of-the-baltic-sea/harmful-substances/fish-as-food-for-humans/
- https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0141113612000177
- https://www.rapaluruguay.org/sitio_1/agrotoxicos/COPs/Prensa/BalticSeaFish.pdf
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
