Jeigu nuolat einate miegoti per vėlai, o rytais gelbsti tik kava, problema gali būti daug rimtesnė nei nuovargis. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad lėtinis miego trūkumas tiesiogiai susijęs su trumpesne gyvenimo trukme – ir jo poveikis gali būti didesnis nei netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ar socialinė izoliacija.
Tai nebe spėjimai ar bendros rekomendacijos. Tai – skaičiais ir ilgamečiais duomenimis pagrįsta išvada.
Miegas – vienas stipriausių gyvenimo trukmės rodiklių
Tyrimą atliko Oregono sveikatos ir mokslo universitetas, o analizėje buvo naudojami JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai 2019–2025 metų duomenys. Tyrėjai vertino milijonų suaugusiųjų gyvenimo būdo veiksnius visoje JAV ir lygino juos su mirtingumo rodikliais.
Rezultatas nustebino net pačius mokslininkus. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie reguliariai miega mažiau nei septynias valandas per naktį, turi gerokai didesnę ankstyvos mirties riziką. Iš visų analizuotų veiksnių miegas buvo vienas stipriausių gyvenimo trukmės prognozuotojų.
Poveikis stipresnis nei mitybos ar sporto
Tyrimo duomenys parodė tai, kas daugeliui gali būti netikėta: miego trūkumas turėjo didesnę neigiamą įtaką gyvenimo trukmei nei mityba, fizinis aktyvumas ar vienatvė. Vienintelis veiksnys, kuris pasirodė pavojingesnis už miego stoką, buvo rūkymas.
Tai reiškia, kad net ir sveikai besimaitinantis, sportuojantis, bet nuolat neišsimiegantis žmogus gali trumpinti savo gyvenimą labiau nei tas, kuris sportuoja mažiau, bet miega pakankamai.
„Net mes nesitikėjome tokio stipraus ryšio“
Tyrimo bendraautorius, miego fiziologas profesorius Andrew McHill, neslėpė nuostabos:
„Nesitikėjome tokios stiprios koreliacijos. Suprantu miego naudą, bet ryšio tarp gero miego ir gyvenimo trukmės stiprumas mane pribloškė.“
Pasak jo, suaugusiam žmogui optimalu miegoti nuo 7 iki 9 valandų per naktį, ir tai nėra „prabanga“ ar pasirinkimas pagal aplinkybes – tai biologinis poreikis.
Kodėl miegas toks svarbus organizmui
Nors šiame tyrime nebuvo detaliai analizuojami biologiniai mechanizmai, mokslininkai pabrėžia, kad miegas daro tiesioginę įtaką svarbiausioms organizmo sistemoms. Pakankamas ir kokybiškas miegas palaiko širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina imuninę sistemą, reguliuoja hormonų balansą ir yra būtinas smegenų sveikatai.
Ankstesni tyrimai jau siejo miego trūkumą su padidėjusia širdies ligų, diabeto, nutukimo, depresijos ir net demencijos rizika. Naujausi duomenys parodė, kad visa tai galiausiai atsispindi ir trumpesnėje gyvenimo trukmėje.
Pavojinga iliuzija: „atsimiegosiu vėliau“
Vienas didžiausių mitų, kurį paneigia šis tyrimas, – idėja, kad miego trūkumą galima „atsigriebti“ savaitgaliais ar atostogų metu. Pasak McHillo, tai pavojinga saviapgaulė.
„Miegas dažnai traktuojamas kaip kažkas, ką galima kuriam laikui paaukoti ir vėliau pasivyti. Šis tyrimas aiškiai rodo, kad miegas turėtų būti prioritetas – bent jau toks pat svarbus kaip mityba ar mankšta.“
Kitaip tariant, lėtinis neišsimiegojimas palieka ilgalaikius pėdsakus organizme, kurių neįmanoma tiesiog „anuliuoti“ keliomis ilgesnio miego naktimis.
Ką tai reiškia kasdieniam gyvenimui
Šios išvados ypač aktualios žmonėms, kurie nuolat balansuoja tarp darbo, šeimos ir asmeninio gyvenimo, aukodami miegą. Tyrimas siunčia aiškią žinią: miegas nėra silpnumo ženklas ar laiko švaistymas – tai investicija į ilgesnį gyvenimą.
Jeigu miegas nuolat nukeliamas į paskutinę vietą, organizmas anksčiau ar vėliau už tai „pateiks sąskaitą“. Ir, kaip rodo mokslas, ta sąskaita gali būti matuojama ne tik bloga savijauta, bet ir prarastais gyvenimo metais.
Šaltinis: https://www.tvp.info/91009934/sen-a-zdrowie-mniej-niz-siedem-godzin-snu-dziennie-skraca-zycie-najnowsze-badania-naukowe-dot-snu
