Turku universiteto (Suomija) mokslininkai teigė, kad kontaktas su laukine gamta teigiamai veikia žmonių psichinę sveikatą. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Žmonės ir gamta„.
Daugiametodiniame tyrime geografai tyrinėjo gamtos poveikį žmonių gerovei. Paaiškėjo, kad išvykos į gamtą, pasivaikščiojimai miške ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia psichinę sveikatą, padeda įgauti gyvenimo gylio ir prisideda prie prasmės pojūčio. Ekspertai sąveiką su gamta taip pat pavadino paprastu būdu sumažinti stresą.
Tai buvo toks išsamus tyrimas, kuriame mokslininkai į problemą pažvelgė iš skirtingų kampų. Jie, kaip tikri Žeme ir žmonėmis besidomintys tyrėjai, tyrinėjo, kaip gamta daro mus laimingesnius ir sveikesnius. Paaiškėjo, kad tokie paprasti dalykai kaip išvykos iš miesto, pasivaikščiojimai miške ar net bendravimas su gyvūnais mus ramina, padeda geriau suprasti save ir pasaulį ir netgi rasti tą pačią „gyvenimo prasmę”. Ir kas svarbu, tai taip pat labai paprastas būdas „išjungti” stresą, tiesiog būnant gamtoje.
Tyrime dalyvavo 158 suomiai, kurie atsakė į kiekybinę internetinę apklausą, taip pat 25 dalyviai, kurie buvo apklausti kokybiniuose interviu. Dalyviai buvo iš dviejų amžiaus grupių: 15–24 metų ir vyresni nei 60 metų. „Nors tarp skirtingų amžiaus grupių buvo tam tikrų skirtumų, kaip jie leido laiką gamtoje ir kuriose vietose, jie taip pat turėjo daug bendros patirties”, – sakė tyrimo bendraautorė Joha Jarekari. Pasak mokslininkės, visi apklausti žmonės suprato, kad gamta „neteisia ir nekritikuoja”.
Paprastai vyresni tyrimo dalyviai atkreipė dėmesį į kartų ryšių stiprinimo svarbą. Jaunesniems žmonėms gamta buvo svarbi vienatvės vieta, kurioje jie galėjo išreikšti savo jausmus.
„Ryšys su gamta yra svarbus žmonėms tapatybės lygmeniu ir dažnai yra mūsų gyvenimo pagrindas”, – padarė išvadą Jarekari.
Rezultatai parodė, kad gamta skirtingoms kartoms atlieka šiek tiek skirtingas funkcijas. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės teigė, kad jiems patinka leisti laiką gamtoje su šeima, su anūkais, tai padeda jiems pajusti ryšį tarp kartų. Tačiau jauniems žmonėms gamta dažniau buvo vieta, kur galima pabūti vienam su savimi, mąstyti, išreikšti savo emocijas. Todėl mokslininkė padarė išvadą, kad ryšys su gamta nėra tik hobis ar būdas atsipalaiduoti, tai kažkas labai gilaus, kas formuoja mus kaip asmenybes, ką jaučiame, kas daro mus tokiais, kokie esame, ir yra svarbi mūsų gyvenimo dalis.
