Ilgai buvo spėliojama, kokio amžiaus žmogaus smegenys pasiekia tikrąją suaugusiųjų būseną. Naujas didelio masto tyrimas pateikia aiškesnį atsakymą. Mokslininkai, išanalizavę beveik keturių tūkstančių žmonių nuo vienerių iki devyniasdešimties metų magnetinio rezonanso tyrimus, nustatė, kad smegenys nesivysto tolygiai. Jos pereina penkias pagrindines vystymosi epochas, kurių kiekviena turi savitą tempą ir taisykles. Tyrimo duomenimis, „suaugusiojo“ režimas prasideda maždaug 32 metų amžiuje. Tai nėra socialinė jaunystės ir brandos riba, o momentas, kai neuroniniai tinklai pertvarkomi taip, kad smegenys įžengtų į stabiliausią ir ilgiausiai trunkančią savo funkcionavimo fazę.
Tyrime nustatyti keturi pagrindiniai lūžio taškai, atskiriantys smegenų amžiaus etapus. Pirmasis pasireiškia apie 9-uosius metus, kai vaikystės fazę pakeičia paauglystė. Šiuo metu sinapsių skaičius mažėja, tačiau likusios jungtys tampa efektyvesnės. Didėja baltosios ir pilkosios medžiagos kiekis, žievė pasiekia maksimalų storį, stabilizuojasi jos raitymasis. Smegenys veikia tarsi architektas, tvarkydamos struktūras, atsisakydamos perteklinių jungčių ir stiprindamos pagrindinius mazgus.
Paauglystės fazė tęsiasi iki maždaug 30 metų. Baltosios medžiagos kiekis toliau auga, ryšiai tarp smegenų sričių greitėja ir tikslėja, didėja jų efektyvumas. Šis ilgas laikotarpis lemia spartų kognityvinių įgūdžių vystymąsi, tačiau kartu padidina psichikos sutrikimų riziką, nes būtent šiame etape neuroniniai tinklai yra ypač jautrūs. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog dvidešimtmečiai elgiasi kaip paaugliai. Pokyčiai vyksta kaip ilga banga, o kiekvienas etapas yra sklandus perėjimas prie naujos neuroninio tinklo struktūros.
Staigiausias lūžis įvyksta apie 32-uosius metus. Šiuo metu neuroniniai ryšiai pasiekia stabilumą, kuris gali trukti dešimtmečius. Suaugusio žmogaus smegenys tampa labiau susiskaidžiusios į funkcinius skyrius: atskiros sritys aiškiau apibrėžia savo veiklą, o bendra organizacija primena gerai suderintą sistemą su optimaliai paskirstytais ištekliais. Tyrėjai teigia, kad tam tikrą įtaką šiam pokyčiui gali turėti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, tėvystė, nors pats tyrimas to tiesiogiai neanalizavo. Kiti moksliniai darbai rodo, kad šiuo laikotarpiu stabilizuojasi intelektas ir asmenybės bruožai, o tai atitinka neuroniniuose tinkluose fiksuojamus pokyčius.
Po 66 metų prasideda ankstyvojo senėjimo fazė. Ryšiai palaipsniui silpnėja, mažėja neuroninių tinklų integracija, pradeda nykti baltosios medžiagos struktūros. Paskutinis svarbus perėjimas įvyksta apie 83 metus, kai smegenų organizacija vėl keičiasi ir prasideda vėlyvojo senėjimo etapas. Šie pokyčiai nėra staigūs, tačiau jų bendras modelis atskleidžia lėtą sistemos pertvarkymą, kuris kompensuoja praradimus ir prisitaiko prie su amžiumi atsirandančių pokyčių.
Supratimas, kad smegenų vystymasis nėra tolygi linija, o seka staigesnių posūkių, turi praktinę reikšmę. Tai padeda tiksliau nustatyti laikotarpius, kai smegenys yra pažeidžiamiausios, ir tuos, kai jų potencialas didžiausias. Svarbiausia, šis tyrimas primena, kad biologinė branda ne visada sutampa su socialine branda. Smegenys pasiekia stabiliausią būseną tada, kai gyvenimas jau įsibėgėja, o sukaupta patirtis, įgūdžiai ir emocinė branda sudaro tikrąją brandos esmę.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41467-025-65974-8
