Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Naudoji telefoną tualete? Tai gali rimtai paveikti jūsų sveikatą

4 min. skaitymo

Šiomis dienomis išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi – juos nešiojamės visur, net į tualetą. Daugelis žmonių naršo internete ar skaito naujienas tuštindamiesi, tačiau šis įprotis gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ar nešatės išmanųjį telefoną į tualetą? Štai kaip tai veikia jūsų sveikatą

Naujo tyrimo duomenimis, amerikiečiai per metus praleidžia apie dvi dienas naršydami telefonuose tualete. Mokslininkai įspėja apie paslėptus pavojus, susijusius su šiuo įpročiu.

Bostono „Beth Israel Deaconess“ medicinos centro tyrėjų teigimu, išmaniojo telefono naudojimas tuštinantis padidina hemorojaus išsivystymo riziką 46 procentais. Hemorojus – tai patinusios venos tiesiojoje žarnoje arba aplink išangę, sukeliančios skausmą, niežulį ar net kraujavimą. JAV nuo šios problemos kenčia maždaug vienas iš dvidešimties gyventojų, o daugiau nei pusė vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių susiduria su šia varginančia būkle.

Kasmet dėl hemorojaus į gydytojus ar ligoninių skubios pagalbos skyrius kreipiasi apie 4 milijonus amerikiečių, o gydymo išlaidos siekia daugiau nei 800 milijonų dolerių.

„Nuolat atrandame naujų būdų, kaip išmanieji telefonai ir šiuolaikinis gyvenimo būdas veikia mūsų sveikatą. Naudojimasis telefonu tualete gali turėti nenumatytų pasekmių“, – teigia dr. Trisha Pasricha iš „Beth Israel“.

Jūsų telefonas – bakterijų veisimosi vieta

Išmanusis telefonas yra nuolatinis mūsų palydovas – pirmasis daiktas, kurį paimame ryte, ir paskutinis, kurį laikome prieš miegą. Tačiau jis taip pat yra bakterijų kaupimosi vieta, kartais net labiau užteršta nei tualetas.

Telefonas tualete

Galimos telefono naršymo tualete pasekmės

Tyrimai rodo, kad žmonės, naudojantys išmaniuosius telefonus tualete, penkis kartus dažniau praleidžia jame daugiau nei penkias minutes, palyginti su tais, kurie to nedaro. Dažniausiai jie skaito naujienas arba naršo socialiniuose tinkluose. Pusė respondentų prisipažįsta, kad dėl telefono tualete sėdi ilgiau, nei planavo. Pasak „Harmony Healthcare IT“, amerikiečiai prie mobiliųjų įrenginių kasdien praleidžia bent keturias valandas.

Tyrime dalyvavo 125 suaugusieji, kuriems buvo atlikta kolonoskopija. Dalyviai atsakinėjo į klausimus apie laiką, praleistą tualete, o gydytojai įvertino hemorojaus buvimą. Iš 66 % respondentų, prisipažinusių, kad naudoja telefoną tualete, dauguma buvo jaunesni, palyginti su tais, kurie telefono nenaudojo.

Tyrėjai nustatė, kad per didelis stanginimasis tuštinantis nėra tiesiogiai susijęs su hemorojaus rizika, priešingai nei manyta anksčiau. Tačiau ilgas sėdėjimas tualete didina spaudimą išangės audiniams, o tai gali prisidėti prie hemorojaus išsivystymo.

Hemorojus dėl išmaniojo telefono? Geriau palikite jį už tualeto durų

Hemorojaus priežastys – per didelis spaudimas venoms aplink išangę arba nereguliarus tuštinimasis. Pasak Klivlando klinikos, šį spaudimą didina tokie veiksniai kaip sunkumų kilnojimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nėštumas, mažai skaidulų turinti dieta ar analinis seksas.

Simptomus dažnai galima palengvinti namų priemonėmis: vartojant vidurius laisvinančius vaistus, nereceptinius preparatus, valgant daugiau skaidulų, geriant pakankamai vandens ir atliekant 10–20 minučių trukmės šilto vandens voneles. Jei simptomai išlieka ilgiau nei savaitę, būtina kreiptis į gydytoją.

Norint išvengti hemorojaus, rekomenduojama:

  • Užtikrinti tinkamą hidrataciją.
  • Vartoti daugiau skaidulų.
  • Būti fiziškai aktyviems.
  • Tuštintis tik pajutus poreikį.
  • Vengti ilgo sėdėjimo tualete, ypač naudojantis telefonu.

Tyrimo autoriai tikisi, kad jų išvados padės gerinti pacientų priežiūrą ir paskatins tolesnius tyrimus šioje srityje.

„Šis tyrimas sustiprina rekomendaciją palikti išmanųjį telefoną už vonios kambario durų ir stengtis tuštintis ne ilgiau kaip kelias minutes. Jei tai užtrunka ilgiau, verta pagalvoti, ar tuštinimasis iš tiesų buvo sudėtingas, ar tiesiog nuklydo jūsų dėmesys“, – pabrėžia dr. Pasricha.

Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir turiu aukštąjį išsilavinimą farmacijos srityje. Domiuosi sveikatos, sporto ir gyvensenos temomis, kurias nuolat gilinu ir nagrinėju tiek akademiškai, tiek praktiškai. Rašau straipsnius svetainėje KAIPKADA.LT, siekdama skaitytojams pateikti patikimą, moksliškai pagrįstą ir lengvai suprantamą informaciją, kuri padėtų gerinti sveikatą ir kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad žinios yra svarbiausia priemonė sveikesniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.