💡 Svarbiausios įžvalgos
- Sniegas, nors ir atrodo švarus, iš tikrųjų yra užšaldytas atmosferos „dulkių siurblys“, surenkantis įvairius teršalus, tokius kaip išmetamosios dujos, suodžiai, dulkes ir mikroplastiką, krisdamas žemyn.
- Mikroskopiniai tyrimai atskleidė, kad sniege gausu kietųjų dalelių (dulkių, smėlio, mikroplastiko), biologinių teršalų (įvairių bakterijų ir mikroorganizmų) bei cheminių elementų (nitratų ir sulfatų iš automobilių išmetamųjų dujų).
- Sniego valgymas pavojingas dėl galimų virškinimo sutrikimų, šalčio sukeliamų problemų (dantų emalio pažeidimo, gerklės skausmo) ir toksiškų cheminių medžiagų, todėl medikai primygtinai rekomenduoja sniego nevalgyti ir mėgautis saugiomis žiemos pramogomis.
Kiekvienas iš mūsų vaikystėje tai darėme – gaudėme snaiges liežuviu arba ragavome tą purų, ką tik iškritusį sniegą, kuris atrodo švaresnis už vandenį buteliuke. Tačiau gydytojai ir mokslininkai turi blogų žinių smaližiams. Naujausi vaizdai pro mikroskopą atskleidžia nemalonią tiesą: sniegas yra ne kas kita, kaip užšaldytas atmosferos „dulkių siurblys“.
Žiema atneša džiaugsmą vaikams, o tėvams – amžiną dilemą: leisti ar neleisti vaikui ragauti sniego? Iš pirmo žvilgsnio šviežias, baltas sniegas atrodo kaip pati gryniausia gamtos dovana. Jis spindi, neturi kvapo ir atrodo visiškai sterilus.
Tačiau ekspertai įspėja, kad ši „vanilinė“ išvaizda yra apgaulinga. Vizualus eksperimentas parodė, kad net ir švariausiai atrodanti pusnis slepia visą Mendelejevo lentelę ir mikrobiologinį zoologijos sodą.
Ką pamatė mokslininkai?
Sniegas formuojasi atmosferoje, o krisdamas žemyn jis veikia kaip kempinė. Snaigės sugeria viską, kas tvyro ore: išmetamąsias dujas, suodžius, pramonines dulkes ir mikroskopines daleles.
Vaizdo įraše, kuriame ištirpintas sniegas buvo ištirtas galingu mikroskopu, vaizdas toli gražu nepriminė švaraus geriamojo vandens.
- Kietosios dalelės: Sniege rasta dulkių, smėlio ir mikroplastiko gabalėlių.
- Biologinė tarša: Mėginiuose aptikta įvairių bakterijų ir mikroorganizmų, kurie puikiai išgyvena šaltį.
- Cheminiai elementai: Sniege nusėda nitratai ir sulfatai iš automobilių išmetamųjų dujų.
Tai reiškia, kad valgydami sniegą, vaikai (ir suaugusieji) tiesiogine to žodžio prasme suvalgo tai, kuo užterštas miesto oras.
Kodėl tai pavojinga?
Akimis mes negalime įvertinti taršos lygio. Net jei sniegas nėra pageltęs ar papilkėjęs, jis vis tiek gali būti pavojingas.
- Virškinimo sutrikimai: Nešvarumai ir bakterijos gali sukelti pilvo skausmus, viduriavimą ar vėmimą, ypač jautresnį skrandį turintiems vaikams.
- Šaltis: Ledinė masė gali pakenkti dantų emaliui, sukelti gerklės skausmą ar peršaldyti kvėpavimo takus, susilpnindama imunitetą tikroms virusinėms ligoms.
- Toksinai: Miesto sniege, ypač netoli gatvių, kaupiasi druskos ir antifrizo likučiai, kurie yra toksiški.
Gydytojų verdiktas: žiūrėk, bet neliesk
Medikai vieningai sutaria: sniego valgymas neturėtų būti toleruojamas kaip nekaltas žiemos ritualas.
„Tai nėra sterilūs ledai. Tai krituliai, kurie surinko visą aplinkos taršą pakeliui į žemę“, – primena ekspertai.
Rekomendacija tėvams paprasta – nukreipkite vaikų dėmesį. Žiemos malonumais mėgaukitės lipdydami sniego senius, statydami pilis, čiuožinėdami rogutėmis ar tiesiog grožėdamiesi apsnigtais medžiais. O jei vaikas ištroško – termosas su šilta arbata bus kur kas saugesnis ir sveikesnis pasirinkimas nei sauja „šviežio“ sniego.
@live_micro_world amazing monsters that I found in the snow in a microscope #microscope #monster #micromonster #livemicroworld ♬ Cool Attitude (Vox) – Ah2
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
