Naktį dangų virš Lietuvos nušvietė nedažnas reginys – poliarinė pašvaistė. Socialiniai tinklai ūžė nuo nuotraukų. Tačiau tuo pat metu kitokio pobūdžio įrašai plito forumuose ir privačiuose pokalbiuose: „Ar tik man vienam šiandien skauda galvą?“, „Jaučiuosi išsekęs ir nerimastingas be jokios priežasties“, „Šiąnakt visiškai nemiegojau“. Šie du reiškiniai – kosminis grožis danguje ir prasta savijauta ant žemės – gali būti susiję glaudžiau, nei daugelis įsivaizduoja.
Klausimas, ar Saulės sukeltos geomagnetinės audros veikia žmonių sveikatą, ilgą laiką buvo laikomas pseudomokslo sritimi. Tačiau vis daugiau tyrimų ir gausėjantys pasakojimai verčia į šią temą pažvelgti atidžiau, atskiriant faktus nuo fikcijos.
Ką sako mokslas?
Oficiali ir nekvestionuojama mokslo pozicija yra aiški: Žemės paviršiuje esame saugūs. Mūsų planetą gaubia galingas magnetinis laukas, arba magnetosfera, ir tanki atmosfera. Šis dvigubas skydas efektyviai blokuoja didžiąją dalį pavojingos kosminės radiacijos, kuri atkeliauja su Saulės vėju audros metu.
„Tiesioginio pavojaus gyvybei ar ilgalaikio poveikio sveikatai, pavyzdžiui, DNR pažaidos, žmogui, stovinčiam ant žemės, nėra,“ – teigtų bet kuris astrofizikas. „Radiacijos lygis audros metu padidėja tik labai dideliame aukštyje, todėl tai aktualu astronautams ar tarpžemyninių skrydžių, ypač per ašigalius, pilotams ir keleiviams.“
Tačiau čia kalbama apie jonizuojančiąją spinduliuotę. O kaip dėl paties magnetinio lauko svyravimų? Ar mūsų kūnai, patys būdami sudėtinga bioelektrinė sistema, gali į juos nereaguoti? Čia mokslas tampa atsargesnis.
Anapus skydo: subtilusis poveikis
Nors esame apsaugoti nuo radiacijos, Žemės magnetinio lauko pokyčiai audros metu yra realūs ir išmatuojami. Būtent šie svyravimai, manoma, gali būti tas „kažkas“, ką jaučia jautresni žmonės.
Mokslininkai kelia keletą hipotezių, kaip tai galėtų veikti:
- Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai: Bene daugiausiai tyrimų atlikta šioje srityje. Pavyzdžiui, kai kurie tyrimai rodo statistiškai reikšmingą ryšį tarp stiprių geomagnetinių audrų ir padidėjusio miokardo infarktų bei insultų skaičiaus. Manoma, kad magnetinio lauko pokyčiai gali paveikti širdies ritmo variabilumą (HRV) – svarbų streso ir atsipalaidavimo rodiklį.
- Melatonino gamyba: Kankorėžinė liauka (epifizė), gaminanti miego hormoną melatoniną, yra jautri šviesai ir, kaip manoma, geomagnetiniams laukams. Hipotezė teigia, kad audros metu sutrikus įprastam geomagnetiniam fonui, gali išsiderinti melatonino gamyba, o tai sukelia miego problemas, nuovargį ir net nuotaikų svyravimus.
- „Biologinis kompasas“: Neseniai atrasta, kad žmogaus akyse yra baltymų kriptochromų, kurie gali veikti kaip savotiškas biologinis kompasas, leidžiantis kai kuriems gyvūnams jausti magnetinį lauką. Nors nėra įrodymų, kad žmonės sąmoningai naudojasi šiuo pojūčiu, neatmetama galimybė, kad staigūs ir stiprūs lauko pokyčiai gali pasąmoningai dirginti mūsų nervų sistemą.
Svarbu pabrėžti, kad dauguma šių tyrimų rodo koreliaciją, o ne priežastingumą. Tai reiškia, kad pastebėtas ryšys, tačiau dar nėra galutinai įrodyta, jog būtent geomagnetinė audra yra tiesioginė prastos savijautos priežastis.
Netiesioginis poveikis: nerimas ir stresas
Net jei esate skeptiškas dėl tiesioginio biologinio poveikio, negalima nuneigti galingo netiesioginio poveikio. Gyvename pasaulyje, visiškai priklausomame nuo technologijų. Pranešimai apie galimus elektros tinklų gedimus, GPS ir ryšio sutrikimus kelia realų, psichologinį stresą.
„Žmonės girdi žodžius „Saulės audra“ ir įsivaizduoja katastrofą. Šis nerimas, ypač sustiprintas žiniasklaidos, pats savaime gali sukelti fizinius simptomus – galvos skausmą, padidėjusį kraujospūdį, nemigą,“ – teigia psichologai. Tai nocebo efektas – neigiama placebo priešingybė, kai tikėjimas žalingu poveikiu jį ir sukelia.
Išvada
Taigi, ar Saulės audros veikia žmones? Atsakymas sudėtingesnis nei paprastas „taip“ arba „ne“. Mūsų apsauginis magnetinis skydas saugo mus nuo tiesioginės žalos. Tačiau augantis mokslinių įrodymų ir asmeninių patirčių kiekis rodo, kad galbūt esame jautresni subtiliems kosmoso ritmams, nei manėme anksčiau.
Kol kas galime pasikliauti vienu faktu: stebėdami pašvaistę mes matome realų fizikinį procesą – Saulės dalelių šokį su Žemės magnetosfera. Galbūt verta įsiklausyti ir į savo kūną – gal jis irgi šoka pagal tą pačią, tik tylią ir nematomą, kosminę muziką.
Šaltiniai
- Macha, K., & Huth, R. (2014). The Effect of Geomagnetic Storms on the Human Organism. Šiame straipsnyje apžvelgiami įvairūs tyrimai, siejantys geomagnetinį aktyvumą su širdies ir kraujagyslių ligomis. Prieiga per mokslines duomenų bazes, pvz., ResearchGate.
- Obregon, F., et al. (2019). Geomagnetic activity and human circulatory mortality in a middle-latitude city. Konkretus tyrimas, nagrinėjantis mirtingumo nuo kraujotakos ligų ir geomagnetinio aktyvumo ryšį. Publikuota žurnale Geofísica Internacional.
- Palmer, S. J., et al. (2006). Solar and geomagnetic activity, extremely low frequency magnetic and electric fields and human health at the Earth’s surface. Apžvalginis straipsnis, nagrinėjantis įvairius galimus poveikio mechanizmus. Publikuota žurnale Surveys in Geophysics.
- NASA Science. Geomagnetic Storms. Oficiali informacija apie geomagnetines audras ir jų poveikį technologijoms bei astronautams, pabrėžiant saugumą Žemės paviršiuje. Prieiga per: https://science.nasa.gov/heliophysics/phenomena/geomagnetic-storms
