Nepakankamas vandens vartojimas gali turėti rimtesnių pasekmių nei vien dehidratacija – jis gali padidinti streso hormono kortizolio kiekį, taip prisidėdamas prie įvairių sveikatos problemų. Liverpulio Johno Mooreso universiteto (LJMU) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kaip hidratacijos trūkumas veikia organizmo reakciją į stresą ir kokios galimos ilgalaikės pasekmės.
Tyrimo esmė
LJMU Sporto ir mankštos mokslų mokyklos mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Neilo Walsho, atliko eksperimentą su 32 savanoriais, padalintais į dvi grupes:
- Mažai vandens vartojanti grupė: Išgerdavo mažiau nei 1,5 litro vandens per dieną.
- Rekomenduojamą kiekį vartojanti grupė: Laikėsi hidratacijos gairių (2 litrai moterims, 2,5 litro vyrams pagal EFSA rekomendacijas).
Savanorių hidratacijos lygis buvo stebimas per savaitę, naudojant šlapimo ir kraujo mėginius. Po to jie dalyvavo laboratoriniame streso teste, imituojančiame realaus gyvenimo stresines situacijas:
- Užduotis 1: 10 minučių pasiruošimas improvizuotam darbo pokalbiui, kuriame trys baltais chalatais vilkintys asmenys ir netikra kamera kėlė spaudimą.
- Užduotis 2: Greita mintinos aritmetikos užduotis, reikalaujanti greitai atimti skaičius.
Seilių mėginiai, paimti prieš ir po testo, parodė, kad mažai vandens vartojusios grupės dalyvių kortizolio lygis buvo žymiai aukštesnis, palyginti su tais, kurie gėrė pakankamai vandens.
Kodėl tai svarbu?
- Kortizolio poveikis: Kortizolis, pagrindinis streso hormonas, išsiskiria reaguojant į stresą ir reguliuoja imuninę sistemą, metabolizmą bei kraujospūdį. Tačiau nuolat padidėjęs kortizolio kiekis siejamas su:
- Širdies ir kraujagyslių ligomis (padidėjęs kraujospūdis, širdies ligų rizika).
- 2 tipo diabetu ir nutukimu.
- Psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija ir nerimas.
- Imuninės sistemos susilpnėjimu, didinančiu ligų riziką.
- Fiziniai streso požymiai: Nors abi grupės patyrė panašius fizinius streso simptomus (padažnėjęs širdies ritmas, prakaituotos rankos, burnos džiūvimas), mažai vandens vartojusios grupės kortizolio atsakas buvo stipresnis, rodantis, kad net lengva dehidratacija sustiprina organizmo reakciją į stresą.
- Troškulio suvokimas: Įdomu, kad mažai vandens vartojusi grupė nejautė didesnio troškulio, kas rodo, kad žmonės gali būti lengvai dehidratuoti, to nesuvokdami.
Rekomendacijos ir praktiniai patarimai
Profesorius Walshas pabrėžė, kad vandens buteliuko laikymas šalia stresinėse situacijose, pavyzdžiui, prieš svarbų pristatymą ar terminą, gali tapti paprastu įpročiu, turinčiu ilgalaikę naudą sveikatai.
- Rekomenduojamas vandens kiekis:
- Jungtinėje Karalystėje suaugusiesiems patariama išgerti 1,5–2 litrus skysčių per dieną (6–8 stiklinės).
- Pagal Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gaires: moterys – 2 litrai, vyrai – 2,5 litro per dieną.
- Reikalingas vandens kiekis gali padidėti karštu oru, intensyviai sportuojant, sergant ar esant nėščiai/maitinant krūtimi.
- Praktiniai būdai padidinti vandens suvartojimą:
- Laikykite vandens buteliuką matomoje vietoje darbe ar namuose.
- Vartokite maistą, turintį daug vandens, pvz., agurkus, arbūzus ar apelsinus.
- Jei nemėgstate paprasto vandens, pridėkite citrinos ar mėtų, venkite saldžių gėrimų, kurie gali sukelti dehidrataciją.
- Stebėkite šlapimo spalvą: šviesiai geltona rodo gerą hidrataciją, tamsiai geltona – dehidrataciją.
Platesnis kontekstas
- Sveikatos rizikos: Be streso, nepakankamas vandens vartojimas siejamas su kitomis problemomis, tokiomis kaip galvos skausmai, nuovargis, virškinimo sutrikimai, svorio priaugimas ir net odos problemos.
- Širdies ligų tendencijos: Britų širdies fondo analizė rodo, kad 2019–2023 m. JK darbingo amžiaus suaugusiųjų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius išaugo 18 % (nuo 18 693 iki 21 975 per metus), pabrėždama prevencinių priemonių, įskaitant tinkamą hidrataciją, svarbą.
- Tolesni tyrimai: Profesorius Walshas pabrėžė, kad reikia daugiau tyrimų, siekiant nustatyti, ar padidinus vandens suvartojimą galima sumažinti kasdienius „mikro stresorius“ (pvz., kamščius ar darbo pristatymus) ir jų poveikį sveikatai.
Išvada
Nepakankamas vandens vartojimas gali sustiprinti organizmo streso atsaką, padidindamas kortizolio lygį ir ilgalaikę sveikatos problemų riziką, įskaitant širdies ligas, diabetą ir depresiją. Paprastas įprotis – gerti pakankamai vandens – gali padėti sušvelninti šias rizikas ir pagerinti bendrą savijautą. Laikantis rekomendacijų (1,5–2 litrai per dieną ar daugiau, priklausomai nuo aplinkybių) ir stebint hidratacijos požymius, galima ne tik sumažinti stresą, bet ir apsaugoti savo sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Mūsų pateikiama informacija skirta informaciniams-edukaciniams tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Prieš priimdami sprendimus dėl sveikatos, konsultuokitės su specialistu.
Šaltiniai:
https://www.dailymail.co.uk/health/article-15021689/Not-drinking-water-alarming-health-problem-stress.html
https://www.dailymail.co.uk/health/article-14724297/heart-health-declining-record-rate.html
